Mokesčių reformos atšaukimas pakenktų finansų stabilumui
Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius perspėja, kad visiškas Seimo sprendimas atšaukti mokesčių reformą, kurią inicijavo Gintauto Palucko vadovauta Vyriausybė, keltų grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui ir sukeltų neaiškumų investuotojams.
Pasak jo, nors verslo asociacijos nebuvo visiškai patenkintos pakeitimais, jos sutaria, kad mokesčių sistemos stabilumas yra esminė vertybė, todėl geriau stebėti priimtų sprendimų poveikį nei juos atmesti. Vis dėlto Šadžius pripažino, kad parlamentui teks taisyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ūkininkams, kuri, jo teigimu, buvo priimta impulsyviai[1].
Šiuo metu ūkininkams taikomas lengvatinis 15 arba 20 proc. tarifas, kai kiti gyventojai nuo kitų metų mokės progresinius 20, 25 ir 32 proc. tarifus. Kartu Seimas yra priėmęs sprendimus dėl nekilnojamojo turto, pelno, cukraus ir draudimo mokesčių, kurie turėtų užtikrinti apie 250 mln. eurų papildomų pajamų kitąmet ir daugiau kaip 600 mln. eurų 2027 m.
Be to, laikinasis ministras priminė, kad išlieka tikslas kitąmet ministerijoms sumažinti išlaidas 5 proc., taip sutaupant apie 137 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Taupymas, anot jo, yra skausmingas, tačiau būtinas, nes papildomos lėšos reikalingos gynybos finansavimui.
Ministerijos bus įpareigotos mažinti išlaidas administracijai, informacinių technologijų projektams bei viešųjų pirkimų paslaugoms, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, kuriai šie reikalavimai nebus taikomi.
Mokesčių reformos stabdymas Lietuvai brangiai kainuotų
Tuo tarpu, keičiantis Vyriausybės sudėčiai, R. Šadžius perspėjo tuos, kurie tiki, jog mokesčių reforma gali būti apskritai atšaukta – anot jo, toks žingsnis Lietuvai galėtų kainuoti iki 400 mln. eurų Europos Sąjungos paramos ir pakenktų investuotojų pasitikėjimui šalimi[2].
Laikinasis Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad birželį Seime priimtas mokesčių paketas turėtų galioti bent per šią kadenciją, nes atšaukinėjami sprendimai rodytų politinį nestabilumą. Išimtimi, pasak jo, turėtų tapti tik gyventojų pajamų mokesčio lengvata ūkininkams, kuri priimta skubotai ir be ekspertų vertinimo.
Tuo pat metu galimi būsimi koalicijos partneriai – „valstiečiai“, lenkai bei kai kurie nepartiniai Seimo nariai – jau užsimena apie pataisas, nes ne visiems mokesčių pakeitimams pritarė balsavimų metu. Europos Komisija yra sustabdžiusi 400 mln. eurų išmoką Lietuvai ir laukia, kol bus įgyvendinti pažadėti pakeitimai, pirmiausia visuotinė nekilnojamojo turto mokesčio reforma.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priimti sprendimai kitąmet biudžetą papildys 277 mln. eurų, o 2027-aisiais – beveik 600 mln. eurų.
Ūkininkams skirta GPM lengvata gali kainuoti valstybės biudžetui iki 10 mln. eurų
Liepos pradžioje Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pritarė, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata turi būti taikoma tik iš žemės ūkio veiklos gaunamoms pajamoms. Jo teigimu, lengvata, priimta Seime paskutinėmis reformos svarstymo dienomis, gali valstybei kainuoti iki 10 mln. eurų[3].
Politikas pabrėžė, jog mokesčių sistema turi būti teisinga ir neproporcingai neslėgti vidutinių ūkių, kurie yra produktyviausi, todėl būtina žvelgti ne tik į GPM, bet ir į „Sodros“ įmokas. „Mokesčiai negali daryti žalos sektoriui, kuris ir taip sunkiai konkuruoja ES“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu R. Šadžius dar prieš mėnesį negalėjo įvardyti, kokį poveikį biudžetui turės ūkininkams suteikta lengvata. Anot jo, pataisa buvo priimta „emociškai“ ir sukėlė sumaištį ministerijos specialistams – dabar analizuojama, kaip ją apskritai galima taikyti.
