S. Lavrovas teigia, kad Lenkija ir Baltijos šalys yra tik vakarų marionetės
Maskvoje vykusios spaudos konferencijos metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas demonstratyviai nukreipė dėmesį nuo dvišalių Rusijos ir Baltarusijos santykių, pasirinkdamas taikiniu kaimynines valstybes: Lenkiją ir Baltijos šalis. Jo retorika buvo gausiai persmelkta pašaipos ir pasipiktinimo.
„Kad ir kaip žiūrėtume į Lenkijos užsienio politiką, ji grįsta nacionalistiniu tapatybės įtvirtinimu, tačiau tai ne dialogo su mumis pagrindas, o konfrontacija. Pažiūrėsime, ką keis naujasis prezidentas“, kalbėjo S. Lavrovas, užsimindamas apie Karolio Nawrockio išrinkimą.
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, komentuodamas galimybę sudaryti paliaubas su Ukraina, pareiškė, kad Maskvai tokio susitarimo nereikia. Pasak jo, dabartinė situacija fronte esą rodo Rusijos pajėgų pranašumą, o Vakarų pasiūlymai dėl paliaubų tėra bandymas išgelbėti Ukrainą nuo visiško karinio pralaimėjimo.
„Paliaubos šiuo metu būtų naudingos tik Kijivui ir jo rėmėjams Vakaruose, kurie siekia laiko atkurti kariuomenę, ginkluotes ir vėl mestis į kovą“, tvirtino S. Lavrovas. Tokia pozicija rodo, kad Kremlius tebėra nusiteikęs siekti savo tikslų ne diplomatiniu, o kariniu keliu.
Baltijos valstybės: „sumuštinius atiminėjantys chuliganai“
Baltijos šalys S. Lavrovo kalboje buvo apibūdintos kaip infantilios, „gatvės chuliganai“, veikiančios didžiųjų Europos galiūnų vardu.
„Latvija, Estija, Lietuva mums primena vaikystės laikų menkus chuliganus, kurie arba prašo kapeikų, arba atima sumuštinį“, pareiškė ministras.
Jo teigimu, tikrosios grėsmės kyla ne iš jų pačių, bet iš „didesnių chuliganų, eurograndų“, kurie juos valdo ir kursto prieš „normalius žmones“, t. y. Rusiją ir Baltarusiją. Baltijos šalių politika, pasak Lavrovo, neva neturi nieko bendra su suverenumu: „Tai ne nepriklausomos valstybės, tai marionetės.“
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas pasinaudojo proga antrinti S. Lavrovui, irgi pasirinkdamas menkinimo strategiją.
„Jei pašalinsime jų agresyvią retoriką prieš Rusiją ir Baltarusiją, jų tiesiog nebeliks. Apie ką jos dar gali kalbėti? Ką jos siūlo tarptautinei bendruomenei?“ klausė Ryženkovas. Jis teigė, kad iš Baltarusijos pusės gerai matyti, jog „Baltijos šalių infrastruktūra degraduoja, demografija nyksta, ekonomika žlunga.“
