Rytų Aukštaitijoje populiarėja gamtos prieglobstyje įkurdinamos netradicinės vaikų ugdymo įstaigos

 Arčiau gamtos įkurtose ugdymo įstaigose yra daugiau pagarbos ir laisvės

Lietuvoje vis labiau populiarėja ugdymo įstaigos, besikuriančios gamtos apsuptyje ir propaguojančios netradicines alternatyvias ugdymo formas. Nuo įprastinių pastarosios skiriasi tuo, kad vaikams čia paliekama daugiau laisvės rinktis veiklas pagal savo norus, neskubama jų išmokyti skaičiuoti, rašyti, logiškai mąstyti, dainuoti ar deklamuoti. Alternatyviose ugdymosi įstaigose vadovaujamasi pagarba vaiko asmenybei, suteikiama laisvė ir teisė jam pačiam priimti sprendimus.

Vis daugiau tėvų savo vaikams nori sukurti sveikesnę aplinką bei sudaryti sąlygas ugdytis laisvai nespraudžiant jų į griežtus taisyklių ir standartų rėmus.

Dar prieš kokį dešimtmetį privačios mokyklos buvo steigiamos tik Lietuvos didmiesčiuose, tačiau pastaruoju metu jos vis dažniau atveria duris ir šalies regionuose. Ir, pasirodo, į tokias ugdymo įstaigas, įkurtas gamtoje, XXI amžiaus vaikai su džiaugsmu žinių semtis kulniuoja neasfaltuotais lauko ar miško keliais, o žiemą nesibaimina klampoti ir per didžiausias sniego pusnis.

„Logos“ mokykloje mentoriai neatlieka drausmintojo pareigų

Utenos rajone, Klovinių kaime įkurtoje privačioje pradinio ir pagrindinio ugdymo mokykloje „Logos“ remiamasi Montessori, Valdorfo ir kt. ugdymo principais, kuriuos taikant ugdymo procese vaikams suteikiama daugiau laisvės rinktis veiklas pagal savo norus.

„Valstybinėse ugdymo įstaigose daug dėmesio skiriama akademiniams pasiekimams, bet mažai jo kreipiama į tai, kaip jaučiasi vaikai. Įprastose mokyklose dažniau vyrauja autokratijos apraiškos, kur mokytojas vaikams duoda nurodymas. Tai slegia vaikus, jų tėvus ir pačius mokytojus. Mes norėjome sukurti mokyklą, kurioje vaikai jaustųsi gerai“, – sakė mokyklos vadovė ir viena iš steigėjų Viktorija Uzėlaitė.

Šioje mokykloje mentoriai neatlieka drausmintojo pareigų, bet padeda vaikams ir rodo deramą pavyzdį iš kurio ugdytiniai galėtų mokytis.

Ši ugdymo įstaiga – tai organiška, nuolat besivystanti bendruomenė, besivadovaujanti demokratijos ir pagarbos vaiko asmenybei principais, kurioje kuriama emociškai saugi erdvė vaikų augimui, kur jie mokomi pasitikėti savimi ir pasauliu. Čia kiekvienas priimamas toks, koks yra, o mokymo procese daug dėmesio skiriama praktikai^[1].

Mokiniai daug laiko leidžia lauke ir veiklas pasirenka pagal nuotaiką

Veiklos šioje mokykloje prasideda 9 valandą, tačiau susirinkę mokiniai neskuba prie knygų. Pirmiausiai visi renkasi į „Ryto ratą“, aptaria aktualijas ir kalbėdamiesi mokosi išklausyti vieni kitų. Po pokalbių valandėlės kiekvienas pasirenka veiklą pagal savo nuotaiką – vieni eina žaisti į lauką, kiti mokosi.

„Logos“ mokykloje mokomasi pagal bendrąją ugdymo programą, ugdymo procese naudojamos „Taip“ leidinių serijos pratybos ir vadovėliai. Mokinių žinios ir pasiekimai čia nevertinami balais ar surinktais taškais, tačiau žinių patikrinimai ir atsiskaitymai vyksta.

Mentoriai, matydami mokinio žinių spragas vienoje ar kitoje srityje, stengiasi kartu su vaiku jas ištaisyti, o ne pabrėžti sakydami, kad štai tu to ar šito neišmokai.

Ugdytiniai daug laiko leidžia lauke – mokosi, tyrinėja, žaidžia, sportuoja ir taip ugdo savo kūrybiškumą, gebėjimą spręsti problemas, prisiimti atsakomybę už save.

Mentoriai sudaro sąlygas vaikams saugiai tyrinėti aplinką, organizuoja patyriminius žygius, daug dėmesio skiria gamtos aplinkos apsaugos temoms, atliekų rūšiavimui, gamtos puoselėjimui^[2].

Mokykloje neskamba skambutis ir pamokos neturi iš anksto numatytos trukmės

Pasak įstaigos vadovės, šioje mokykloje kiekvienas mokosi pagal savo gebėjimus ir savo tempą, stengiamasi padėti vaikams įveikti sunkumus, atrasti savo pomėgius ir tai, kas artima kiekvieno širdžiai.

Mentorius su kiekvienu mokiniu dirba individualiai. Pamokos neturi iš anksto numatytos trukmės ir neužsibaigia skambučiu, namų darbai vaikams taip pat neužduodami, nes į namus mokiniai grįžta būti su šeima, o ne dirbti.

„Kiekvienas vaikas turi įgimtą vidinę motyvaciją. Juk kūdikio nereikia kažkaip papildomai motyvuoti, kad jis pradėtų vaikščioti arba paaugęs pradėtų kalbėti. Ir į mokyklą atėjęs vaikas turi motyvaciją išmokti iki kol autoritetas arba mokytojas tos motyvacijos neužgesina įvairiais vertinimais, bausmėmis ir panašiais dalykais“, – tikino V. Uzėlaitė.

Gamtos darželyje „Prinokę obuoliukai“ vaikai laksto basi ir neturi spalvingų žaislų

Jau keletą metų Utenos rajone, Padbuožės kaime veikia gamtos darželis „Prinokę obuoliukai“. Čia vaikai beveik visą laiką leidžia lauke, pietų poilsio metu miega palapinėje ant čiužinių patiestuose miegmaišiuose.

Nepaisant metų laiko, ar tai būtų vėlyvas ruduo, ar ankstyvas pavasaris, ugdytiniai basomis laksto per pievas, braido ir net maudosi ežeruose. Didžiulėje gamtos darželiui priklausančioje teritorijoje vaikai rausia urvus smėlyje, kūrena laužą, mokosi pažinti juos supantį pasaulį ir nuolat keliauja į žygius.

Ši bendruomenė turi ir jaukią erdvę po stogu, kur gali sušilti, nusiprausti, pavalgyti ar tiesiog praleisti laiką, kai nesinori būti lauke.

Šios ikimokyklinio ugdymo įstaigos programa paremta holistinio ugdymo principais, taip pat remiamasi Montesori, Valdorfo ir Reggio Emilia pedagoginėmis idėjomis^[3].

Gamtos darželyje spalvingų žaislų: lėlių, mašinėlių ar lego konstruktorių nė su žiburiu nerasi. Lavinamosiomis priemonėmis čia tampa kankorėžiai, nudžiūvusių medžių šakos, pušų spygliai. Vaikai naudoja ir įprastas priemones – modeliną, plastiliną, piešia guašu, pieštukais, flomasteriais, tačiau žaislų iš parduotuvių lentynų jie net nepasigenda.

Lėles gaminasi patys, o būdami gamtoje tyrinėja gamtą ir jos reiškinius per pojūčius – stebėdami, klausydami, liesdami.

Vyresnieji mokosi rašyti raideles, tačiau neverčiami to daryti, jeigu patys nenori.

Gamtos darželio vadovės manymu, jei vaikas būdamas tam tikro amžiaus dar nėra linkęs siekti akademinių žinių, tai ir nereikėtų versti jo tai daryti. Jei vaikas nekalba, kai jo bendraamžiai jau taria pirmuosius žodžius, tai taip pat ne problema. Anot pašnekovės, kai ateis tinkamas laikas, vaikas pats pradės berti žodžius kaip žirnius į sieną.

Darželyje „Ąžuolų vaikai“ remiamasi lauko pedagogikos principais

Kitame Utenos miesto pakraštyje, Joneliškio kaime kiek daugiau nei prieš metus laiko duris atvėrė ir bendruomeninis vaikų darželis „Ąžuolų vaikai“, kuriame ugdymo procesas organizuojamas remiantis lauko pedagogikos principais.

Pasak ugdymo įstaigos vadovės Justinos Paišienės, norint įkurti privatų vaikų darželį reikia turėti nemažai resursų, todėl šis darželis yra bendruomeninis. Bendruomenės narių daugumą sudaro ugdytinių tėvai, kurie dažnai susitinka, aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, dalinasi idėjomis, naujovėmis, organizuoja žygius ar kitą naudingą ir turiningą veiklą vaikams.

Ugdymo įstaigos steigėjos vos per keletą mėnesių įveikė biurokratines kliūtis, gavo reikiamus leidimus ir 2021 metų rudens pirmomis dienomis atvėrė vaikų darželio duris.

Investuoti į patalpų įrengimą steigėjoms neprireikė, mat įstaiga yra įkurta vienos iš jų giminaičiui priklausančiame pastate. Geros valios patalpų savininkas suteikė ne tik erdvę ugdytis vaikams, tačiau prisidėjo ir organizaciniais klausimais, patarimais. Investuoti teko tik įsigyjant būtiną inventorių vaikų ugdymui, o metodinių priemonių ar žaislų padovanoja žmonės arba patys ugdytinių tėvai.

Vaikai mokosi saugoti gamtą, rūšiuoti atliekas ir laikytis taisyklių

Šiame vaikų darželyje vadovaujamasi tvarumo idėja. Susidėvėjusį inventorių ar žaislus planuojama atnaujinti, bet neišmesti.

Ugdymo įstaigos vadovė įsitikinusi, kad nuo ankstyvo amžiaus vaikai matydami pavyzdį, kaip reikia saugoti gamtą, mokydamiesi suprasti, kodėl reikia rūšiuoti atliekas, gali išmokti ir įprasti tai daryti.

„Mes naudojamės gamtos teikiamais privalumais, bet turime ir erdvią, šiltą vidaus patalpą. Pasirinkome ugdyti vaikus tvaraus ugdymo principais. Orientuojamės į laisvę ir vaikų individualumą. Mums svarbi vaikų emocinė savijauta, emocinis intelektas. Visais klausimais dėl vaikų gerovės tariamės su jų tėvais, atsižvelgiame į kiekvieno pastabas, poreikius“, – pasakojo įstaigos vadovė.

Įstaigą lanko vaikai ne tik iš Utenos, bet ir iš aplinkinių rajonų. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje du kartus per metus vertinami vaikų pasiekimai. Vaikai mokomi laikytis taisyklių, susikaupti, koncentruoti dėmesį.

„Žinoma, vaikams reikia laisvės, bet taisyklės taip pat būtinos. Vaikai turi jausti ribas, žinoti taisykles, suprasti, kas galima, o kas ne“, – teigė J. Paišienė.

Keičiantis laikmečiui keičiasi ir visuomenės poreikiai. Švietimo sistemoje vyksta kardinalūs pokyčiai – vis dažniau steigiasi privačios mokyklos, valstybinėse ugdymo įstaigose taip pat kuriasi alternatyvių pedagoginių krypčių grupės. Taigi požiūris į ugdymo procesą mūsų visuomenėje tampa vis šiuolaikiškesnis.