Formaliai darbas prasideda aštuntą. Kartais ateini devintą, kartais vienuoliktą, nes į darbą nežiūri formaliai ir darbas į tave formaliai nežiūri.
Ir niekas kreivai nešnairuoja, kai vėliau atėjęs spaudinėji kavos aparato mygtukus. Ir atsiskaitinėti už tai, kad atėjai vėliau, niekam neprivalai. Kaip ir niekam neverkšleni, jeigu tenka padirbėti po tų formalių valandų. O tenka. Ir dažnai.
Kavos aparatas mala kokybiškiausias kavos pupeles, lygiai tokias, kokias ir akcininkai, ir vadovai, ir darbuotojai namuose malasi. Per kažkurį vakarėlį su direktorium išsikalbėjo ir išrinko. Geros pupelės, geras darbas ir darbuotojai geri, nes čia, deja, tik geru žmogumi būti nepakanka. Bet labai pageidautina, kad būtum ir juo. Niekam čia nereikia, kad atsėdėtum ofisines valandas, niekam čia nereikia, kad dėtumeisi dirbąs, čia reikia rezultato ir tu tą rezultatą padarai. Ir saldainį prie kavos kas rytą iš šalia kavos aparato esančios porcelianinės saldaininės pasiimi. Įsivaizduojat? Darbdavio saldainį pasiimi, ne iš savo kišenės išsitrauki! Ne, tau nei iš savo kišenių, nei iš savo nuplyšusios, purvinos kuprinės nereikia traukti aplamdyto saldainio ir Nescafe trys viename užpilamos kavos pakiuko. Tu į darbą ateini nešinas natūralios, minkštutėlės odos lagaminu, kuriame ilsisi iki paryčių darbo reikalais vargintas loptopas.
Team building‘o renginiai čia organizuojami bent kelis kartus per metus, o ir šiaip kolektyvas laisvalaikį mėgsta leisti kartu – kas žvejoja, kas vieni pas kitus sodybose lankosi, kas šiaip pro šalį važiuodamas į svečius užsuka. Ir laisvalaikiu su kolegomis apie darbą kalbamasi, nes tai tiesiog veža, nes tai aktualu, nes įdomu, nes rūpi. Tau rūpi darbas, nes tu rūpi darbui ir darbovietė dalinasi su tavimi sėkme, nes tu esi tos sėkmės dalis.
Visokie bonusai, priedai, gyvybės draudimai, automobilis, kuro kortelė tikrai dar niekam nepamaišė ir motyvuoja
Motyvuoja ne tik dirbti, bet ir mylėti bei vertinti tai, ką dirbi, nes kai darbas tau žmogus, tai ir tu žmogus darbui. Automobiliu naudojiesi ir asmeniniais reikalais, ir kuro baką prisipili negalvodamas, ar pas klientą važiuosi, ar iki jūros lėksi. O ir prie tos jūros lėkdamas kompą pasiimsi, nes ir ten padirbsi, nes o kodėl nepadirbt prie jūros? Visokių pajamų natūra formalumus buhalterija sutvarko, tu tiesiog dirbi savo darbą. Gyveni savo darbą, nes tau patinka. O darbui patinka, kai darbas patinka aukščiausio kalibro profesionalams.
Taip gimsta ir klesti sėkmingiausi verslai, sėkmingiausios įmonės ir projektai. Man teko būti tokių komandų dalimi, kaip ir teko bendradarbiauti su tokiais kolektyvais, atlikinėti tokių įmonių teisinius auditus. Ten žmonės neretai būna pavargę, tiesiog nusikalę, bet jų akys dega žingeidumu, smalsumu, aistra savo profesijai, savo įmonei, savo kolektyvui. Tokie žmonės neatsėdi darbo valandų, nes jie gyvena darbą. Tokiuose darbuose būna ne tik obuolių ir saldainių, juose būna ir žaidimų kambariai, kur ten visokie futbolo stalai ir žaidimų konsolės, tokiuose darbuose vadovas dažnai pastato picų, ir steikų tokiuose darbuose pastato, ir šampano, tokiuose darbuose dirba geriausi savo sričių profesionalai ir būtent todėl įmonės, kuriose jie dirba, yra geriausios. Ne atvirkščiai, ne.
Ir štai čia išlenda, atropoja ir ima inkšti visokie žemaitaičiai su senėm strumilienėm, visokie užribiniai tulžininkai, melagiai, manipuliatoriai ir visokie savo brandos net formaliu atestatu patvirtinti negalintys ir dienos šviesos savo požeminiuose darbuose nematantys čikenfaktorių juodadarbiai – kaip?! Gavo obuolį?! LRT savo darbuotojams obuolį nupirko! Įsivaizduojat? Jūs įsivaizduojat? Nereikia Nescafe pakiuko iš kišenės žmogui darbe traukti! Čia dar būtinai suskamba tas iki šleikštulio koktus MES JUOS IŠLAIKOM! UŽ MOKESČIŲ MOKĖTOJŲ PINIGUS! Va šitie tris klases baigę fabrikų ir sandėlių bėdžiai išlaiko LRT ir kiekvienas jų įsivaizduoja, kad nuo jų minimalios algos, kurios jie nė pusės neverti, nes pusę savo laiko sandėliuose nosis krapšto ir iš po vakar pagiriojasi, į LRT biudžetą kas mėnesį įkrenta tūkstančių tūkstančiai.
Pernai LRT vaisių įsigijo už 25,9 TŪŪŪŪŪKSTANČIUS PINIGŲ. Tai čia tik vaisių, o dar ten renginiai visokie!
Necituosiu Kauno dienos retorikos, kuri vimdo, necituosiu nei strumilienių, nei žemaitaičių, nei pasakosiu, kaip ten visokie LRT perkamais obuoliais pasibaisėję komentatoriai vieni kitų klausinėja, ar kameros neužfiksavo, kaip LRT darbuotojai dėžes obuolių Konarskio gatvėje patamsy tampo. Visas proto ubagynas ūžia ir visokie nesistemininkai piktinasi tuo, kad LRT kuklų dėmesį savo darbuotojams kartais parodo. Jie nesupranta, kad kuklų, nes šiek tiek didesnės Europos pinigų sumos jų galvelėse tiesiog nesusiskaičiuoja. Pernai LRT vaisių įsigijo už 25,9 TŪŪŪŪŪKSTANČIUS PINIGŲ. Tai čia tik vaisių, o dar ten renginiai visokie! Ar galite patikėti? Tiesiog čikenfaktorininkų ir janutienių fanų apiplėšimas vidury baltos dienos, šalia televizijos bokšto! Tiesiog čia priėjo Monika, įkišo ranką senei strumilienei kišenėn ir išvogė paskutinius pinigus!
O matematika paprastutė. Bet kam ta matematika ir faktai žemaitaičiams? Matematika trukdo rėkauti apie menamus lovius. 2025 metų pabaigoje LRT dirbo 671 darbuotojas. Tai važiuojam ir skaičiuojam, kiek čia tų pinigų obuoliams tenka vienam darbuotojui per dieną. Darbuotojų skaičių žinom, sumą per metus turim, tarkim, kad yra 264 darbo dienos per metus ir taip tarę gauname, kad vienam LRT darbuotojui tenka 0,146 euro per dieną. Ar galima nusipirkti vieną obuoliuką už 15 centų? Gal nelabai. Gal po obuoliuką kas antrą dieną LRT darbuotojas gauna.
Visi šitie rėkautojai, šūkautojai ir besipiktinantys dergėjai niekaip negali suprasti, kad didžiausia bet kurio darbdavio vertė yra jo darbuotojai, nes tų rėkautojų darbuose, jeigu jie juos apskritai turi, niekas nevertina, o nevertina todėl, kad ubagų politiką propaguojančių atsilupėlių jokiame darbe nevertina. Būtent tie atsilupėliai ir nešasi tas Nescafe trys viename užpiltines kavas ir bomžpakius į savo nekenčiamus darbus ir net sapnuose nesapnuoja, kad darbdavys jiems gali duoti saldainį iš savo kišenės. O darbdavys tokiems ir neduoda, nes jie nieko verti, nes juos galima čia ir dabar pakeisti kitais atsilupėliais, kurie lygiai taip pat savo bomžpakius į darbą atsineš patys ir kažkaip atsismaukys tas savo juodas darbo valandas. Nes tokie į darbą ne dirbti, o atidirbti ir atsėdėti ateina ir tokių yra pilni pakampiai ir patvoriai.
Nėra nieko nevertingesnio už nevertinamą darbuotoją. Nėra nieko blogesnio už pigią valdžią
Kuo yra pigiau, tuo yra blogiau ir jeigu mes toleruosime šitą ubagų politiką, niekada neturėsime tikrų profesionalų biudžetinėse organizacijose ir įstaigose. Jeigu mes norime, kad valdžios, savivaldybių institucijose, įmonėse, įstaigose dirbtų patys prasčiausi slunkiai, patys didžiausi dykaduoniai, menkų gebėjimų pusprotukai, tuomet piktinkimės ir rėkaukime dėl to, kad kažkas kažkam obuolį kas antrą dieną nuperka. Šita ubagų politika yra tiesiausias kelias į ubagų valstybę, o už ubagų valstybę blogiau negali būti nieko. Iš ubagų valstybės net privataus sektoriaus profesionalai išbėgios taip, kaip rūbai nuo mergaitės nešvarios.
Aš už brangią valdžią, už tai, kad LRT darbuotojai gautų daugiau nei po obuolį kas antrą dieną
Aš už brangią valdžią, už atlyginimų didinimą valdininkams, Seimo nariams, už tai, kad LRT darbuotojai gautų daugiau nei po obuolį kas antrą dieną, aš už tai, kad tie darbuotojai dažniau vyktų į barus ir dvarus, už tai, kad jie pramogautų visokiuose team building’o renginiuose, kad jie rūkytų po du kaljanus iš karto ir po du kepsnius iš karto valgytų. Taip, taip, ir už mano pinigus, besipiktinantys kibiragalviai jūs. Nes aš suvokiu, kiek kainuoja kokybė ir profesionalai ir tai suvokdama (suvokdama ne nuo žodžio vogti, strumilienės jūs) noriu, kad kokybė ir profesionalai nepabėgtų iš LRT. Aš už brangią Lietuvą, už geriausius specialistus valdžios institucijose ir įstaigose, aš už kokybę visur. Už kokybę, ne prabangą. Prabanga viešajame sektoriuje yra cinizmas. Kokybė – būtinybė. Kitoks požiūris tiesiog kas dieną neleidžia augti mūsų šaliai ir taip silpnina Lietuvą.
Man labai trūksta aiškios LRT pozicijos ir komunikacijos tais atvejais, kai tos pozicijos ir komunikacijos reikia kaip niekada anksčiau.
P.S. Čia gali atropoti visokių vazonbočių, kurie gali imti rėkauti, kad aš esu kažkokia tai konservatnikė ir man už tekstus moka. Tai ne, nemoka. O jeigų mokėtų? O jeigu man mokėtų LRT? Iš jūsų pinigų va taip paimtų ir mokėtų ir dar obuolį duotų? Galite parašyti geriau? Negalite? Tai pagalvokite apie tai ir nebevirkaukit. Nes turite galimybę skaityti tai, ko patys parašyti nesugebėtumėte.
Linkėjimai.
Pastaba: Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone. Autorių išsakytos nuomonės bei teiginiai nebūtinai sutampa su 77 nuomone.
