Darbuotojų trūkumas skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių
2023 metais Rusijos vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas personalo trūkumą Vidaus reikalų ministerijoje pavadino kritiniu.[1] O 2024 m. kovo pradžioje jis teigė, kad situacija dar labiau pablogėjo: Vidaus reikalų ministerijos sistemoje trūko 172 tūkstančių darbuotojų, per metus laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 33 tūkstančiais, o kas antras rajono policijos pareigūnas, turintis 10 metų ir ilgesnį darbo stažą, atsistatydino, informuoja portalas „Meduza“.[2]
Po savaitės Federalinės penitencinės tarnybos (FPT) direktorius Arkadijus Gostevas taip pat pranešė apie personalo trūkumą. Trūkstamų darbuotojų skaičius departamente pasiekė 23 proc., kas sudaro beveik 54 tūkstančius laisvų darbo vietų. Federalinės penitencinės tarnybos pasamdytų asmenų skaičius yra tris kartus mažesnis nei atleistųjų skaičius, o 45 proc. darbuotojų išeina iš darbo dar prieš išeidami į pensiją.
„Svarbios istorijos“ atkreipė dėmesį į tai, kad Vidaus reikalų ministerijos ir FPT trūkumas ėmė augti per Rusijos ir Ukrainos karą: nuo 2021 m. jis padidėjo 2,5 karto Vidaus reikalų ministerijoje ir daugiau nei 2 kartus Federalinėje bausmių vykdymo tarnyboje.[3]
Karas „sumaišė visas kortas“
Rusijos teisėsaugos ir teismų sistemos ekspertas (jo vardas leidinyje neįvardijamas) leidiniui paaiškino, kad daugiausia naujų darbuotojų į Vidaus reikalų ministeriją ir Federalinę penitencinę tarnybą eidavo dirbti eilinėse pareigose; paprastai į juos kreipdavosi žmonės, turintys žemą išsilavinimą, dažnai kilę iš kaimo vietovių ir beveik visada tarnavę kariuomenėje. Reikalas tas, kad dabar tokiems žmonėms finansiškai naudingiau pasirašyti sutartį su Gynybos ministerija, nei eiti dirbti į policijos departamentą ar koloniją.
Į frontą atvykusio kario atlyginimas prasideda nuo 210 tūkstančių Rusijos rublių per mėnesį. Sudarydamas sutartį jis taip pat gauna vienkartinę išmoką: šiuo metu ją sudaro 400 tūkstančių rublių iš federalinio biudžeto ir nuo 300 tūkstančių iki daugiau nei 2 milijonų rublių iš regiono, kuriame buvo pasirašyta sutartis, biudžeto. Be to, karo veteranai turi teisę į daugybę išmokų. Rusijos rublio kursas pastaruoju metu svyruoja, bet šiuo metu jis yra apie 100 rublių už 1 eurą.
Statistinio Vidaus reikalų ministerijos ar Federalinės penitencinės tarnybos darbuotojo mirties rizika yra nepalyginamai mažesnė nei statistinio kareivio priešakinėse fronto linijose, tačiau jis taip pat uždirba daug mažiau. 2024 m. rugsėjį „Svarbios istorijos“ išanalizavo laisvų darbo vietų duomenis ir padarė išvadą, kad Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams buvo pasiūlytas 1,5–2,5 karto mažesnis atlyginimas nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, rajono policijos pareigūnas galėjo tikėtis gauti vidutiniškai 49 tūkstančius rublių siekiantį atlyginimą. Vidaus reikalų ministerijos vadovas skundėsi, kad vienas rajono policijos pareigūnas dirba už keturis, tačiau institucija negali spausdinti pinigų, kad pritrauktų daugiau žmonių.[4]
Atlyginimai Federalinėje penitencinėje tarnyboje taip pat negali konkuruoti su mokėjimais pagal karines sutartis. 2024 metų rudenį FPT inspektorius uždirbo vidutiniškai 41 tūkstantį rublių per mėnesį, kas sudaro maždaug pusę vidutinio šalies darbo užmokesčio. Be to, tiek Vidaus reikalų ministerijoje, tiek Federalinėje penitencinėje tarnyboje personalas susiduria su viršvalandžiais, viršininkų spaudimu ir dažnai su poreikiu bendrauti su „sunkiu kontingentu“.
O kur dar pensiija?
Svarbus veiksnys, kuris tradiciškai pritraukė žmones dirbti teisėsaugos institucijose, buvo ankstyvas išėjimas į pensiją – po 20 metų tarnybos ar net anksčiau. Tačiau, sprendžiant iš Vidaus reikalų ministerijos ir Federalinės penitencinės tarnybos vadovų žodžių, dabar darbuotojai, turintys ilgą tarnybos stažą, palieka abu departamentus. Viena iš galimų priežasčių yra ta, kad tiems, kurie pasirašė sutartį su Gynybos ministerija, tarnybos kariuomenėje laikas įskaičiuojamas į tarnybos trukmę, jeigu asmuo pereina dirbti į kitą teisėsaugos instituciją.
„Jei, žinoma, žmogus išgyvena ir yra paleidžiamas iš kariuomenės“, – apibendrina „Svarbios istorijos“.
