Reuters: nepaisant britų sprendimo tikrinti laivus, jų srautas per JK vandenis iš esmės nepasikeitė
Britų premjero Keiro Starmerio sprendimas leisti kariuomenei tikrinti vadinamojo Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus kol kas nepakeitė realios situacijos jūroje. Tai rodo naujienų agentūros „Reuters“ analizė, paremta laivų judėjimo duomenimis.
Per mėnesį po kovo 25 dieną paskelbto sprendimo per Jungtinės Karalystės vandenis praplaukė mažiausiai 98 su Rusija siejami laivai, kuriems taikomos britų sankcijos. Tai praktiškai atitinka ankstesnių trijų mėnesių srautus.
Duomenys taip pat rodo, kad 63 laivai plaukė itin arti – iki 12 jūrmylių nuo krantų Lamanšo sąsiauryje. Dar 35 judėjo per Jungtinės Karalystės išskirtinę ekonominę zoną, daugiausia aplink Škotijos šiaurę.
Kol kas nėra paskelbta apie nė vieną atvejį, kad tokie laivai būtų buvę realiai sustabdyti ar patikrinti.
Ekspertai įspėja, kad be realių veiksmų grasinimai gali būti laikomi tuščiais
Jūrų saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien politinių sprendimų nepakanka. Jei jie nėra įgyvendinami praktiškai, jų poveikis išlieka ribotas.
„Būtina greitai imtis laivų patikrinimų, kitaip šie laivai padarys išvadą, kad tai buvo tuščias grasinimas – ir būtent tokioje situacijoje dabar esame“, – sakė Vašingtone veikiančio „Atlantic Council“ ekspertė Elisabeth Braw.
Kitų Europos valstybių praktika rodo kitokį kelią. Pastaraisiais mėnesiais Prancūzija, Belgija ir Švedija jau yra tikrinusios ir sulaikiusios Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus.
Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija į „Reuters“ užklausą dėl veiksmų kol kas neatsakė. Tai leidžia manyti, kad sprendimo įgyvendinimas kol kas yra ribotas.
„Šešėlinis laivynas“ kelia iššūkių dėl sudėtingos struktūros ir teisinių ribų
Rusijos „šešėlinis laivynas“ sudarytas iš laivų, kurių nuosavybės struktūra dažnai yra neaiški. Tokie laivai gali gabenti naftą, grūdus ir kitus krovinius, kartais siejamus su Rusijos veiksmais Ukrainoje.
Analizė rodo, kad bent dalis šių laivų naudojasi ir techninėmis gudrybėmis. Mažiausiai dešimt jų, kirsdami britų vandenis, galėjo išjungti arba manipuliuoti savo sekimo sistemomis.
Jungtinė Karalystė yra įtraukusi net 544 su šiuo laivynu siejamus laivus į sankcijų sąrašą. Tačiau praktinis šių sankcijų įgyvendinimas susiduria su iššūkiais.
Ekspertai pažymi, kad viena iš priežasčių – Jungtinė Karalystė neturi atskiros pakrančių apsaugos institucijos su teisėsaugos įgaliojimais, kaip kai kurios kitos Europos šalys. Taip pat sudėtinga spręsti teisinius ir ekonominius klausimus, kai kalbama apie tokio masto laivyną.
Kremlius tuo metu teigia, kad sankcijos jo laivams yra neteisėtos, o nauja britų politika vadinama priešišku žingsniu, kuris, Rusijos teigimu, gali sulaukti atsako.
