Infliacija Rusijoje skatina didinti palūkanų normas
Rusijos centrinis bankas penktadienį padidino pagrindinę palūkanų normą 200 bazinių punktų, iki 21 proc. Sprendimas priimtas remiantis didesniu nei prognozuota vartotojų kainų augimu[1].
Taip esą yra pasirengiama didelės infliacijos rizikai vidutiniu laikotarpiu. Centrinis bankas pažymėjo, kad spalio 21 d. metinė infliacija buvo 8,4 proc., ir prognozuojama, kad iki 2024 m. pabaigos šis rodiklis bus 8,0-8,5 proc. intervale.
„Vidutinės trukmės laikotarpiu infliacijos rizikos balansas vis dar yra gerokai padidėjęs. Pagrindinė rizika yra susijusi su nuolat aukštais infliacijos lūkesčiais ir Rusijos ekonomikos nukrypimu nuo subalansuoto augimo krypties, taip pat su užsienio prekybos sąlygų blogėjimu“, – sakoma banko pranešime.
Rusija ir toliau susiduria su gana dideliais kainų svyravimais. Tai vyksta nuo pat tada, kai 2022 m. vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Šis sprendimas iššaukė aibę Vakarų sankcijų. Siekdama prisitaikyti Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių, siekdama stabilizuoti ekonomiką.
Tačiau tuo pat metu ženkliai išaugo ir šalies išlaidos, kurios yra skiriamos gynybai. Prezidento Vladimiro Putino teigimu, šiais metais Rusija gynybai ir saugumui išleis beveik 9 proc. savo BVP. Tai – precedento neturintis rodiklis nuo pat Sovietų Sąjungos laikų[2].
Rekordinis valstybės išlaidų augimas ir milžiniškas darbo jėgos trūkumas daugelyje sektorių sukėlė infliaciją. Tai bandoma pažaboti palūkanų normų didinimu.
Vis tik, analitikai teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek daug išlaidų skiria valstybė, palūkanų normų didinimas gali būti neveiksminga kovos su infliacija priemonė. Rusijos centrinis bankas ne kartą įspėjo apie vyriausybės karinių išlaidų keliamą pavojų, teigdamas, kad ekonomika jau eilę mėnesių „perkaista“.
Rusijos ekonominės prognozės išlieka palankios, Ukrainos blogėja
Tačiau nepaisant infliacijos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šią savaitę padidino 2024 m. Rusijos ekonomikos augimo prognozę. Teigiama, kad didžiulės vyriausybės išlaidos, skirtos karui Ukrainoje, yra stiprus ekonomikos stimulas.
Savo naujausiose prognozėse TVF teigia manantis, kad 2024 metais Rusijos ekonomika išaugs 3,6 proc., palyginti su ankstesne 3,2 proc. prognoze. Tačiau jis sumažino kitų metų augimo prognozę nuo 1,5 proc. iki 1,3 proc. dėl didėjančių ekonominių problemų požymių.
TVF taip pat sumažino Ukrainos ekonomikos perspektyvą, nes jos gali laukti iki šiol sunkiausia karo žiema. Jis prognozuoja 3,0 proc. augimą šiais metais, palyginti su balandžio mėnesį skelbta 3,2 proc. prognoze, ir sumažino kitų metų plėtros perspektyvą nuo 6,5 proc. iki 2,5 proc.
ECB palūkanų normas toliau mažina
Savo ruožtu Europos centrinis bankas (ECB) praėjusią savaitę ketvirčiu procentinio punkto sumažino palūkanų normas. Dabar finansų institucijos pagrindinė indėlių palūkanų norma sudaro 3,25 proc. Bankas pareiškė, kad infliacijos mažėjimo procesas euro zonoje „vyksta sklandžiai“.
„Gaunami infliacijos duomenys rodo, kad dezinfliacijos procesas vyksta sklandžiai. Manoma, kad ateinančiais mėnesiais infliacija pakils, o kitais metais sumažės ir pasieks tikslą“, – pranešime nurodė ECB.
Tai jau trečias kartas šiais metais, kai ECB apkarpo palūkanų normas. Infliacija euro zonoje rugsėjį sumenko iki 1,7 proc.
Dalies ekonomistų teigimu, tikėtina, kad gruodžio 12 dieną ECB sumažins ir savo infliacijos prognozes, ir palūkanų normas, o iki kitų metų rugsėjo palūkanos nukris iki 2 procentų.
Be to, teigiama, ka ECB pinigų politikos formuotojai pradėjo diskutuoti, ar esama poreikio sumažinti palūkanų normas iki pakankamai žemo lygio, kad būtų imta skatinti ekonomiką ir baigtųsi daug metų trunkantis ekonominis varžymas.
