Kyšį davė 2 proc. įmonių, tačiau apie galimą korupciją praneša retas: verslas įvardijo rizikas

Kyšių mažėja, atsparumą stiprina beveik pusė įmonių

Kyšį duodančių įmonių mažėja, tačiau susidūręs su galima korupcija verslas dažniausiai tyli. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas tyrimas atskleidė: per pastaruosius metus kyšį davė 2 proc. įmonių, o apie patirtas potencialiai korupcines situacijas atsakingoms institucijoms pranešė vos 16 proc. su jomis susidūrusių respondentų.

„Lietuvos korupcijos žemėlapio“ verslo apklausos duomenimis, keturi iš penkių įmonių atstovų teigia kyšio neduosiantys jokiomis aplinkybėmis. Bent vieną antikorupcinę priemonę savo veikloje taiko 46 proc. įmonių.

STT direktorius Linas Pernavas šiuos rezultatus vertina kaip stiprėjančio verslo atsparumo ženklą. Vis dėlto, anot jo, svarbios ne tik pačių įmonių pastangos, bet ir sprendimų priėmimo skaidrumas bei pasitikėjimas institucijų reakcija.

„Verslo atsparumas korupcijai yra stiprėjantis – tai matyti ir iš patirties, ir iš nuostatų, ir iš to, kad vis daugiau įmonių diegia konkrečias antikorupcines priemones. Bet atsparumas priklauso ir nuo to, ar skaidriai vykdomos savivaldybių procedūros, ar atvirai priimami sprendimai, ar sąžininga konkurencija. Būtent šiose srityse verslas šiandien mato daugiausia rizikų, ir kol įmonės netiki, kad pranešimas turės pasekmių, yra linkusios nutylėti matomus pažeidimus. Tai bendra užduotis mums ir sprendimų priėmėjams“, – pranešime cituojamas L. Pernavas.

Savivaldybėse daugiausia rizikų mato sprendžiant statybų klausimus

Savivaldybių veiklą kaip neskaidrią vertina 64 proc. apklaustųjų. Savivaldybės taip pat dažniausiai spontaniškai įvardijamos tarp institucijų, kurias verslo atstovai laiko labiausiai korumpuotomis.

Konkreti įmonių patirtis rodo, kad kyšio lūkesčiai skirtingose savivaldybių veiklos srityse pasiskirstę nevienodai. Tarp įmonių, kurios per pastaruosius trejus metus naudojosi savivaldybių paslaugomis, dažniausiai su tokiu lūkesčiu susidurta sprendžiant statybų klausimus – tai nurodė 11 proc.

Sprendžiant žemėtvarkos klausimus su kyšio lūkesčiu susidūrė 9 proc., tiek pat – priimant infrastruktūros ir aplinkos sprendimus. Šie rodikliai apibūdina įmonių nurodytą patirtį, o ne kyšį iš tiesų davusių įmonių dalį.

Apie bandymus paveikti sprendimus girdėjo daugiau respondentų

Politiniai sprendimai verslui taip pat neatrodo pakankamai atviri. Jų priėmimą Lietuvoje uždaru arba labai uždaru laiko 43 proc. apklaustų įmonių atstovų.

Respondentų, girdėjusių apie mėginimus paveikti sprendimus ar teisėkūrą, dalis išaugo nuo 43 iki 67 proc. Iš apie tokius bandymus girdėjusių apklaustųjų 81 proc. mano, kad įtaka buvo daroma bent iš dalies neteisėtais būdais.

Dažniausiai respondentai minėjo neoficialius susitikimus, naudojimąsi pažintimis ir finansinį politinių partijų ar rinkimų kampanijų rėmimą. Tai apklaustųjų įvardyti įtakos būdai ir jų vertinimai, o ne tyrimu nustatyti konkretūs teisės pažeidimai.

Pranešti žada kas antras, tačiau realūs veiksmai gerokai retesni

Apie korupciją ateityje praneštų 52 proc. verslo atstovų. Tačiau tarp per pastaruosius metus su potencialiai korupcine situacija susidūrusių respondentų atsakingas institucijas informavo tik 16 proc.

Dažniausiai nuo pranešimo sulaiko nenoras įsitraukti į teisinius procesus, neaiškumas, ar pastebėta situacija iš tiesų laikytina korupcine, ir abejonės, ar pažeidimas sulauks pasekmių. Tyrimas taip atskleidžia skirtumą tarp deklaruojamo pasirengimo pranešti ir elgesio susidūrus su konkrečia situacija.

2026 metų verslo apklausa vyko sausio 19 – vasario 25 dienomis. Joje dalyvavo 700 Lietuvoje veikiančių įmonių vadovų ir atstovų. Respondentai atrinkti taikant kvotas pagal įmonės dydį ir regioną, apklausti telefonu arba, jiems pageidaujant, internetu. Maksimali statistinė paklaida siekia ±3,7 procentinio punkto.

„Lietuvos korupcijos žemėlapis“ yra kartotinis sociologinis tyrimas, kuriuo vertinamas visuomenės grupių požiūris į korupciją, jos paplitimą, asmeninė patirtis ir pasirengimas jai priešintis.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. (2026). „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2026“: verslas tampa atsparesnis korupcijai, tačiau rizikų įžvelgiama savivaldoje ir politinių sprendimų aplinkoje. https://www.stt.lt/naujienos/7464/lietuvos-korupcijos-zemelapis-2026-verslas-tampa-atsparesnis-korupcijai-taciau-riziku-izvelgiama-savivaldoje-ir-politiniu-sprendimu-aplinkoje:4298