- Nuo šių metų Rusijoje išduotiems dokumentams prireiks Apostille pažymos
- Kokius nepatogumus Lietuvos rusams tai gali sukelti?
- Atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai nejaučia pasitikėjimo čia gyvenančiais rusais
- V. Putinas paskelbė „dovanojantis“ pilietybę visiems, atėjusiems į kariuomenę
Nuo šių metų Rusijoje išduotiems dokumentams prireiks Apostille pažymos
Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad nuo 2025 m. sausio 21 d. nustos galioti Lietuvos ir Rusijos tarptautinė sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Tai reiškia, kad Rusijos Federacijoje išduoti oficialūs dokumentai, tokie kaip gimimo, santuokos ar mirties liudijimai, pateikiami Lietuvos institucijoms, turės būti legalizuojami ir patvirtinti pažyma Apostille. Norintys toliau turėti galiojančius asmens dokumentus, gali juos jau dabar užregistruoti už „simbolinį“ 10 eurų mokestį.
Savo ruožtu savivaldybė ragina gyventojus, turinčius civilinės būklės aktus, sudarytus ar išduotus Rusijoje, iki 2025 m. sausio 20 d. suskubti ir juos užregistruoti pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje. Tai ypač svarbu, siekiant išvengti papildomų teisinių procedūrų bei užtikrinti, kad dokumentai būtų pripažįstami Lietuvoje[1].
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė pažymi, kad visi Lietuvos piliečiai privalo pranešti apie užsienio šalyse įregistruotus civilinės būklės aktus. Anot jos, laiku pateikti dokumentai ne tik palengvins jų naudojimą ateityje, bet ir sumažins biurokratines kliūtis, kurios atsiras po naujo teisinio reglamento įsigaliojimo.
Apie besikeičiančią tvarką pranešė ir Rokiškio rajono savivaldybė, nurodžiusi, kad asmenims, ypač turintiems dar buvusioje Rusijos TFSR išduotus dokumentus (gimimo, santuokos, ištuokos, mirties liudijimus), juos reikės apskaityti teisės aktų nustatyta tvarka[2].
Tik tam reikės atlikti šiek tiek veiksmų – pirmiausia, padaryti atitinkamo dokumento vertimą į lietuvių kalbą ir tada kreiptis į Civilinės metrikacijos ir archyvų skyrių pateikiant prašymą. Už tokią paslaugą kiekvienam, turinčiam rusiškus dokumentus teks susimokėti – nurodoma, kad vieno dokumento įtraukimo į apskaitą paslaugos kaina yra 10 eurų.
Kokius nepatogumus Lietuvos rusams tai gali sukelti?
Apostilė pati savaime nėra „blogis“ – tai tarptautinis teisės instrumentas, sukurtas supaprastinti dokumentų pripažinimo ir legalizavimo procesą tarp šalių, pasirašiusių Hagos konvenciją.
Tačiau kai kuriais atvejais galima išskirti tam tikrus trūkumus ar nepatogumus, pavyzdžiui, kai kurie dokumentai gali būti pateikti apostilės gavimui, ir tai gali užtrukti papildomą laiką bei sukelti papildomas išlaidas. Pavyzdžiui, norint gauti apostilę, reikia pasikonsultuoti su institucija, kuri gali imti mokestį už tokias paslaugas.
Nors Hagos konvencija yra pasirašyta daugelyje šalių, ne visos valstybės ją ratifikavo. Todėl, jeigu dokumentas turi būti pateiktas šalyje, kuri nėra pasirašiusi šios konvencijos, apostilė gali neturėti jokios teisinės galios, o tai gali sukelti papildomų problemų ir kliūčių žmogui.
Nors apostilė taikoma daugelyje šalių, jos galiojimas yra apribotas tik tiems dokumentams, kurie yra pripažįstami pagal Hagos konvenciją. Kituose atvejuose, kai reikia atlikti legalizavimą ne pagal šią konvenciją, apostilės nepakaks, o tai reiškia, kad teks sugrįžti prie senesnių legalizavimo metodų.
Bet kuriuo atveju, dokumentų nespėjusiems/negalėjusiems pasikeisti Lietuvoje gyvenantiems rusams teks pakratyti kišenes. O štai valstybės biudžetas kaip reikiant nuo to pasipildys. Argi ne puiki idėja staigiai pralobti?
Atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai nejaučia pasitikėjimo čia gyvenančiais rusais
2022 metais prasidėjus karui Ukrainoje buvo atliktas „Diversity Development Group“, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus bei „Media4change“ tyrimas, parodęs, kad Lietuvoje augantis priešiškumas rusų tautinei mažumai ir nenoras gyventi šalia rusų yra susijęs su karo Ukrainoje įtaka[3].
Daugiau nei 16% apklaustųjų atsakė, kad nenorėtų gyventi šalia rusų, o ši tendencija stiprėja dėl visuomenės nesugebėjimo atskirti rusų, gyvenančių Lietuvoje, nuo Kremliaus režimo šalininkų. Ekspertai pabrėžė, kad toks masiškas nepasitenkinimas šios tautybės žmonėmis yra pavojingas ir gali skatinti segregaciją.
Visgi, dauguma Lietuvoje gyvenančių rusų nepritaria karui ir aktyviai remia Ukrainą. Savo ruožtu Tautinių mažumų departamentas anuomet paragino įniršusius piliečius susitelkti ne tik į karą, bet ir išlaikyti čia gyvenančių kitataučių integraciją, kad būtų išvengta diskriminacijos ir neigiamų stereotipų.
V. Putinas paskelbė „dovanojantis“ pilietybę visiems, atėjusiems į kariuomenę
O štai norintys tapti Rusijos piliečiais, gali tą padaryti itin paprastai. Na, gal pats besikreipiantysis tokios pilietybės privalumais ir nepasinaudos, bet, jei sėkmė nusišypsos, su juo kartu atvykę šeimos nariai galės gyventi Rusijoje. Mat mainais už pilietybe teks eiti į karą ir rizikuoti savo gyvybe.
Sausio pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį užsieniečiai, kovojantys už Rusiją Ukrainoje, gali įgyti Rusijos pilietybę sau ir savo šeimoms[4].
Dekretas taikomas asmenims, kurie yra pasirašę ne trumpesnes kaip vienerių metų sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis ar kitomis karinėmis grupuotėmis, įskaitant samdinius, tokius kaip „Vagnerio“ grupė. Šis žingsnis vertinamas kaip paskata patyrusiems užsieniečiams papildyti Rusijos karių gretas.
Nors Rusija neatskleidžia užsienio kovotojų skaičiaus, ankstesniuose pranešimuose buvo minimi kubiečiai ir afrikiečiai, prisijungę prie kariuomenės. Ši priemonė taikoma vykstant nuolatinėms spekuliacijoms dėl tolesnės Rusijos mobilizacijos.
