Branduoliniai manevrai – ne tik sausumoje, bet ir jūroje
Antrajame Rusijos ne strateginių branduolinių pajėgų pratybų etape dalyvavo Leningrado karinio rajono raketų padalinio personalas ir karinio jūrų laivyno laivų įgulos, pranešė Rusijos Gynybos ministerija.[1]
Departamentas patikslino, kad Leningrado karinės apygardos raketiniai daliniai tobulino „Iskander-M“ komplekso naudojimo gebėjimus ir jo judėjimą į nurodytą zoną, kurioje buvo ruošiamasi raketų paleidimui. Karinis jūrų laivynas savo ruožtu vykdė jūrinių sparnuotųjų raketų aprūpinimą specialiomis mokomosiomis galvutėmis ir išėjimą į nurodytas patruliavimo zonas.
Antrasis branduolinių pratybų etapas prasidėjo birželio 11 d. Be Rusijos, jame dalyvavo ir Baltarusija. Rusijos gynybos ministerija paaiškino, kad pratybų metu bus sprendžiami Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių bendro mokymo naudoti kovai nestrateginius branduolinius ginklus klausimai.[2]
„Pratybų tikslas – palaikyti dalinių personalo ir įrangos parengtį koviniam Rusijos ir Baltarusijos nestrateginių branduolinių ginklų naudojimui, siekiant besąlygiškai užtikrinti Sąjunginės valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – aiškino departamentas.
D. Peskovas: branduolinės pratybos yra susijusios su Vakarų šalių atstovų pareiškimais apie jų kariuomenės siuntimą į Ukrainą
Apie tai, kad Generalinis štabas pradėjo pasirengimą pratyboms dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir praktinio naudojimo, Gynybos ministerija paskelbė gegužės pradžioje. Atitinkamą nurodymą davė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuomet Gynybos ministerija sakė, kad manevrai buvo surengti reaguojant į provokuojančius kai kurių Vakarų pareigūnų pareiškimus ir grasinimus Rusijai bei siekiant padidinti nestrateginių branduolinių pajėgų parengtį vykdyti kovines misijas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pridūrė, kad pratybos yra susijusios su Vakarų šalių atstovų pareiškimais apie jų kariuomenės siuntimą į Ukrainą ir beprecedenčiu įtampos eskalavimo raundu.[3]
„Jie kalbėjo apie pasirengimą ir net ketinimą siųsti ginkluotus kontingentus į Ukrainą ir taip iš tikrųjų pastatyti NATO karius prieš Rusijos kariuomenę. Tai yra visiškai naujas įtampos eskalavimo etapas, jis yra beprecedentis ir, žinoma, reikalauja ypatingo dėmesio ir specialių priemonių“, – teigė D. Peskovas.
Vėliau Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šoigu branduolines pratybas pavadino „adekvačiu atsaku“ į Vakarų šalių paramą Ukrainai ir leidimą Kijevui smogti į Rusijos teritorijas vakarietiškais ginklais bei aktyvų NATO kariuomenės dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainoje. Be to, pasak S. Šoigu, manevrų pradžią pagreitino NATO šalių karinio potencialo kūrimas netoli Rusijos sienų.[4]
Pagalba Ukrainai: Vakarai toliau daug kalba, bet veiksmų vis nesimato
Nuo gegužės pradžios, atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės puolimą Charkovo regione, Europos šalių ir Jungtinių Valstijų lyderiai pradėjo kalbėti apie tai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali smogti taikiniams Rusijos teritorijoje gautais vakarietiškais ginklais. Visų pirma apie tai paskelbė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Deividas Kemeronas (David Cameron) ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Panašios pozicijos laikėsi Kanados, Čekijos, Baltijos šalių, Nyderlandų, Švedijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos ir Norvegijos valdžios institucijos.
Gegužės pabaigoje „Politico“, cituodamas šaltinius, pranešė, kad JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) leido Ukrainai panaudoti amerikiečių ginklus netoli Charkovo regiono sienų. Šią informaciją patvirtino valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Anthony Blinken). Jis pridūrė, kad kalbame apie Ukrainos pusės gynybą nuo Rusijos pajėgų, kurios yra sutelktos Rusijos sienos pusėje. Po Jungtinių Valstijų Vokietijos valdžios institucijos taip pat davė leidimą smogti į Rusijos teritoriją perduotais vokiškais ginklais.[5]
