Maskva jau laukia, kaip Talinas „klupdys ją ant kelių“
Estijos prezidentas Alaras Karis paragino sutriuškinti Rusiją mūšio lauke ir parklupdyti ją ant kelių. Maskva į tai sureagavo ironiškai. URM pasiūlė estų lyderiui pirmam parodyti, kaip reikia klūpėti, o Valstybės dūma ir Federacijos taryba pabrėžė, kad Estija neturi nei politinės įtakos, nei autoriteto bei pati yra priklausoma nuo Vakarų. Deputatas Leonidas Sluckis atskirai atkreipė dėmesį į tai, kad estų prezidento kalbos, įvertinus realią situaciją Ukrainoje, iš viso skamba keistai.
Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova savo „Telegram“ kanale pasiūlė A. Kariui parodyti klūpėjimo pavyzdį.[1]
„Estijos prezidentas A. Karis pareiškė, kad Rusiją ir jos vadovybę būtina parklupdyti. Kaip? Tegul parodo“, – rašė ji.
Kiek anksčiau Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas teigė, kad Vakarų šalys išstūmė į priekį Vakarų šalis ir liepė jos kumštukais grasinti Rusijai. Galimą karinį Estijos keliamą pavojų S. Lavrovas įvertino kaip nevertą dėmesio.[2]
Reakcija Rusijos Dūmoje ir Saugumo taryboje
Dūmos deputatas iš Sevastopolio, Tarptautinių reikalų komiteto narys Dmitrijus Belikas pareiškė, kad Estija pati stovi kaip šuniukas prieš kolektyvinius Vakarus. Pasak jo, Talinas pasirengęs tik gavęs komandą pradėti „loti“ ant kitų valstybių, įskaitant ir Rusiją, kuriai esą šalis turi būti dėkinga už savo egzistavimą. Apie sovietinę okupaciją D. Belikas, kaip ir didžioji dalis jo tautiečių, matyt bus „pamiršęs“…[3]
„Labiausiai Rusiją stengiasi pažeminti tos šalys, kurios jai turi būti dėkingos už ekonomikos atkūrimą pokariniu laikotarpiu. Labiausiai mus įžeidinėja Lenkija, Čekija ir Baltijos valstybės (50 metų kentusios okupantus). Tai tos valstybės, kurias mes atstatėme iš griuvėsių (prie kurių atsiradimo Rusija pati pridėjo ranką). Tačiau matyt atsivertimas į vakarietišką tikėjimą jiems yra svarbesnis už istorinę atmintį“, – apibendrino pats istoriją nelabai išmanantis D. Belikas.
Taip pat jis palygino Estiją su mažyčiu, ant tokio „dramblio“ kaip Rusija lojančiu šuniuku.
Kitas Dūmos deputatas, minėto komiteto vadovas Leonidas Sluckis Estijos prezidento siekį palaužti Rusiją pavadino nerealia svajone. Jo teigimu, tokie pareiškimai, įvertinus situaciją Ukrainoje, prasilenkia su realybe ir primena agoniją. Tiesa, tai, kad Rusija taip ir nepasiekė prieš intervenciją į Ukrainą keltų tikslų, deputatas irgi „pamiršo“.
„Siekis kažką parklupdyti rodo, kad žmonėms prastokai su argumentacija ir jie tai mėgina kompensuoti griežtesniais žodžiais. Estija neturi tiek išteklių, kad galėtų parklupdyti Rusiją, net jeigu to ir labai norėtų. Tai skamba komiškai“, – situaciją įvertino Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Novikovas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tokia antirusiška retorika nėra nauja ir ji skamba nuolat. Pasak jo, galimai taip Estija bando atkreipti į save dėmesį, nes realios įtakos esminiams klausimams ji neturi.
Estijos vadovo pareiškimas neliko nepastebėtas ir Federacijos taryboje. Tarybos užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas A. Karį pavadino politine blusa.[4]
„Žmonės tikisi, kad bent taip bus pastebėti. Tai – politinės blusos, o tokie pareiškimai – nerimti. Jis gali kalbėti ir Visatos ar visos Saulės sistemos vardu. Tegul kalba, ką tai pakeis“, – pabrėžė senatorius.
Taip pat A. Klimovas pasiūlė įvertinti Estijos lyderio žodžius per Rusijos Baudžiamojo kodekso prizmę.
Padarysime viską, kad V. Putinas klūpėtų
A.Karis apie Rusiją užsiminė interviu suomių leidiniui „Yle“. Politikas patikino, kad Rusijos kaimynams laikas rengtis blogiausiam scenarijui, kadangi abejotina ar Maskvos politika artimiausiu metu pasikeistų. Prezidentas pabrėžė, kad dabar svarbiausia yra sustabdyti rusų karo mašiną, nes tik tuomet bus galima pradėti derybas dėl Ukrainos konflikto pabaigos.[5]
„Padarysime viską, ką galime, kad parklupdytume Rusiją ir jos prezidentą V. Putiną ant kelių. Tik tuomet bus galima rimtai diskutuoti apie karo Ukrainoje pabaigą“, – patikino A. Karis.
Tiesa, jis taip ir nepasakė, ar tam reikėtų į Ukrainą siųsti Vakarų karius, įskaitant ir estus. Pasak jo, tokius klausimus spręstų ne jis, o Estijos parlamentas. Taip pat klausimą būtina aptarti ne tik šalies viduje, bet ir su NATO partneriais.
„Bet pati Ukraina, kol kas, tokios būtinybės nejaučia“, – apibendrino A. Karis.
Estų lyderis pabrėžė, kad šiuo metu ukrainiečiais reikalinga ginkluotė, o ne vakariečiai kariai. Ypač jaučiamas zenitinės ginkluotės stygius.
Kalbėdamas apie santykius su Rusija, jis pabrėžė, kad Vakarai ją tūrėtų labiau paspausti. Tai esą reikalinga tam, kad net eiliniai rusai suvoktų, jog ilgiau taip tęsti nebegali. Visgi prezidentas pripažino, kad tam tikrus ryšių su Rusija kanalus Estija visgi išsaugojo.
„Tam tikri kanalai lieka atviri visose situacijose. Informacija juda taip pat, kaip ji judėjo tarp priešininkų ir Antrojo pasaulinio karo metais“, – nurodė Estijos vadovas.
Taip pat Estija, skirtingai nuo Suomijos, dar neuždarė sienų su Rusija. Talinas tai gali padaryti, tačiau nesirengia, nes nemažai žmonių turi giminių anapus sienos.
