Masiniai reidai Moldovoje prieš parlamento rinkimus: dešimtys sulaikytų dėl tariamo Rusijos plano destabilizuoti šalį
Moldovos valdžios institucijos pirmadienį pranešė surengusios daugiau kaip 250 kratų įvairiuose regionuose ir sulaikiusios 74 asmenis, įtariamus planavus masinius neramumus šalies viduje. Prokuratūra tvirtina, kad šį planą koordinavo kriminaliniai tinklai iš Rusijos, siekdami destabilizuoti Moldovą likus kelioms dienoms iki rugsėjo 28 d. vyksiančių parlamento rinkimų[1].
Pasak specialiųjų bylų prokuratūros vadovo Victoro Furtunos, dauguma įtariamųjų, kuriems yra nuo 19 iki 45 metų, sistemingai vyko į Serbiją, kur gavo mokymus. Jie gali būti laikomi sulaikyti iki 72 valandų. Policijos pareiškime pabrėžiama, kad tikslas buvo parengti planą, galintį sukelti masinius protestus, smurtą ir baimę visuomenėje.
Prezidentė Maia Sandu šiuos rinkimus pavadino „svarbiausiais Moldovos istorijoje“ ir tiesiogiai apkaltino Kremlių mėginimu daryti įtaką šalies pasirinkimui tarp europinės krypties ir glaudesnių ryšių su Rusija. „Žmonės kasdien yra apnuodijami melais. Šimtai asmenų gauna pinigus, kad provokuotų neramumus, smurtą ir skleisdami baimę mėgintų palaužti visuomenę“, – sakė M. Sandu. Ji pridūrė: „Turime neleisti, kad mūsų šalis būtų atiduota užsienio interesams.“
Proeuropietiška valdžia kaltina Kremlių informaciniu karu ir bandymais pirkti balsus
Rinkimų išvakarėse Moldovą užplūdo klaidinančios informacijos kampanijos, nukreiptos prieš proeuropietišką valdančiąją partiją „Veiksmų ir solidarumo“ (PAS). Tyrimų organizacija „NewsGuard“ nustatė, kad pastaraisiais mėnesiais įgyvendinant operaciją „Matryoshka“ buvo sukurta dešimtys melagingų istorijų, kuriomis siekta diskredituoti prezidentę M. Sandu. Tarp tokių gandų – nepagrįsti kaltinimai dėl tariamo 24 mln. eurų pasisavinimo ar priklausomybės nuo „psichotropinių vaistų“.
Anot M. Sandu, kriminaliniai tinklai jau anksčiau mėgino pirkti balsus: praeitų metų referendumo dėl stojimo į ES išvakarėse valstybės institucijos užfiksavo 150 tūkst. atvejų, kai piliečiai gavo pinigus už dalyvavimą balsavime. Prezidentė teigė, kad tikrasis tikslas buvo nupirkti net 300 tūkst. balsų[2].
Kritikai Moldovą vadina viena iš pagrindinių hibridinio karo taikinių regione. Vakarų partneriai, įskaitant Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos vadovus, pastaruoju metu lankėsi Kišiniove, pabrėždami paramą Moldovai, kuri 2022 m. pateikė paraišką tapti Europos Sąjungos nare.
Įtampa tarp provakarietiškų ir prorusiškų stovyklų auga, diaspora gali nulemti rezultatą
Prorusiškos jėgos, susivienijusios į Patriotinį bloką, rinkimuose siekia pasinaudoti ekonominiais sunkumais ir visuomenės nepasitenkinimu dėl neįvykdytų reformų. Buvęs prezidentas Igoris Dodonas teigė, kad policijos reidai buvo nukreipti ir prieš jo partijos narius. „Vyriausybė mėgina mus įbauginti ir nutildyti“, – sakė jis socialiniame tinkle „Telegram“.
Įtampą dar labiau padidino Moldovos verslininko Ilano Šoro pasisakymai. Šis asmuo, Europos Sąjungos ir JAV sankcionuotas kaip galimas Rusijos įtakos agentas, praėjusį mėnesį siūlė piliečiams po 3 tūkst. dolerių už dalyvavimą antivyriausybiniuose protestuose.
Stebėtojai prognozuoja, kad itin svarbų vaidmenį gali atlikti diaspora. Pernai prezidento rinkimuose balsavo rekordinis 300 tūkst. užsienyje gyvenančių moldavų – beveik aštuntadalis visų piliečių. Toks mastas gali lemti ir šių rinkimų baigtį, kai 2,4 mln. gyventojų turinti šalis spręs dėl savo geopolitinės ateities.
