Rusija savo karinės retorikos nešvelnina ir toliau kalba apie branduolinį ginklą
Rusija skelbia ruošianti raketą, kuri gali būti galingesnė už bombą, kurią JAV pajėgos Antrojo pasaulinio karo metais numetė ant Hirošimos miesto. Kalbėdamas apie tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas akcentavo ir tai, kad auga branduolinio karo rizika.
V. Putinas užsiminė ir apie „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, kuri, anot jo, užtruko „ilgiau nei tikėtasi“, tačiau toliau „eina pagal planą“. Vis dėlto, jeigu situacija staiga imtų blogėti, V. Putino retorika leidžia suprasti, kad Rusija turi atsarginį planą: būtent tuomet V. Putino žvilgsnis gali nukrypti į Rusijos branduolinį arsenalą.
Tačiau JAV ir toliau teigia, kad Rusija savo karines atsargas yra išnaudojusi iki paskutiniųjų, o šiuo metu kare Ukrainoje naudoja dešimtmečių senumo šaudmenis.
Kita vertus, nuvertinti Rusijos negalima: pasak JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino, besitęsiant karui Ukrainoje, Rusija modernizuoja ir plečia savo branduolinį arsenalą, o tai tampa pavojumi visam pasauliui.
Rusijos sukurta raketa gali būti galingesnė už Hirošimą sunaikinusią bombą
Kremliaus žiniasklaidos kanalas „Rutube“ pasidalino vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip į Kozelsko raketų bazę Kalugos regione, esančiame centrinėje Rusijoje, gabenama ir į bunkerį pakraunama tarpžemyninė balistinė raketa „Yars“, galinti pasiekti JAV ir visą Europą.
Raketa „Yars“ Rusijos kariuomenę papildė 2010 m. Ji yra patobulinta raketos „Topol-M“ versija. Rusija teigia, kad „Yars“ veikimo nuotolis siekia iki 12 000 km ir ji gali nešti iki 10 nepriklausomai nutaikomų kovinių galvučių, kurių kiekvienos galingumas siekia iki 300 kilotonų. Palyginimui, branduolinės bombos, kurią JAV numetė ant Hirošimos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, galingumas buvo 15 kilotonų[1].
Apie tokio galingumo ginklą Rusija prakalbo neatsitiktinai. Šeštadienį buvo minima Rusijos strateginių raketinių pajėgų diena. Tačiau daugybė Vakarų žiniasklaidos priemonių pranešė, kad Rusija tiesiog siekia pademonstruoti savo branduolinius raumenis Vakarams.
V. Putinas aštrina branduolinę retoriką ir kalba apie prevencinio smūgio doktriną
Apie branduolines Rusijos galimybes prakalbo ir pats V. Putinas, kuris pasiūlė savo šaliai atsisakyti atsakomojo branduolinio smūgio doktrinos ir pereiti prie pirmojo, arba prevencinio, smūgio.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose yra teorija ir net praktika, ji yra įtraukta į jų strategiją, dokumentuose, tai yra nurodyta: prevencinis smūgis. Mes to neturime. Mes savo strategijoje suformulavome atsakomąjį smūgį“, – spaudos konferencijoje sakė V. Putinas[2].
Šio interviu metu V. Putinas pavadino JAV „potencialiu Rusijos priešininku“ ir pridūrė, kad tai verčia galvoti, jog JAV panaudos tokį prevencinį smūgį prieš pačią Rusiją. Tačiau V. Putinas pabrėžė, kad jo šalis turi sparnuotųjų raketų ir sistemų, kurių, kaip jis pažymėjo, kol kas JAV nėra.
„Todėl, jei kalbame apie šį nuginkluojantį smūgį, galbūt turėtume pagalvoti apie mūsų partnerių amerikiečių pasiekimų ir jų idėjų, kaip užtikrinti mūsų saugumą, perėmimą. Mes apie tai tik galvojame. Ankstesniais laikais ir metais niekas nesigėdijo apie tai kalbėti garsiai. Tai pirmas kartas“.
„Specialioji karinė operacija“ trunka ilgiau nei manyta, bet V. Putinas turi atsarginį planą
Rusijos prezidentas V. Putinas pripažino, kad jo „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje užtrunka ilgiau nei tikėtasi, tačiau kaimyninės šalies dalies teritorijos užgrobimą jis vertina kaip svarbų pasiekimą, pabrėždamas, kad būtent rusų branduoliniai ginklai atgraso nuo konflikto eskalavimo.
V. Putinas sutiko su tuo, kad „specialioji karinė operacija“ gali būti ilgas procesas, tačiau ir toliau žada „nuosekliai kovoti už rusų interesus ir gintis visomis įmanomomis priemonėmis“[3].
Jis pakartojo ir savo anksčiau išsakytą teiginį, kad neturi kito pasirinkimo, kaip tik siųsti karius į Ukrainą, sakydamas, kad daugelį metų „Vakarų atsakas į Rusijos saugumo reikalavimus buvo tik spjūvis į veidą“.
O kalbėdamas apie ateities scenarijus, V. Putinas netiesiogiai patvirtinto, kad situacijai pakrypus nenumatyta jam linkme, galima susidurti su tiesiogine branduolinio karo rizika.
„Puikiai žinome, kas yra branduoliniai ginklai. Mes jų turime, ir jie yra pažangesni ir modernesni už tai, ką turi bet kuri kita branduolinė galia“.
JAV užsimena apie branduolinio karo grėsmę
Tai, kad V. Putino žodžiai nėra tik tuščios kalbos rodo ir JAV pozicija. Dar praėjusią savaitę, kalbėdamas per naujojo JAV strateginės vadovybės (STRATCOM) vadovo Anthony Cottono paskyrimo ceremoniją, JAV gynybos sekretorius L. Austinas paminėjo, kad tiek Rusija, tiek Kinija plečia savo branduolinius pajėgumus[4].
„Kremliui tęsiant žiaurų ir neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, visas pasaulis matė, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas labai neatsakingai žvangina branduoliniais ginklais. Branduolinės valstybės turi gilią atsakomybę vengti provokuojančio elgesio, mažinti branduolinių ginklų platinimo riziką ir užkirsti kelią eskalacijai bei branduoliniam karui“, – sakė Pentagono vadovas.
L. Austinas teigė, kad STRATCOM tikslas yra būtent atgrasyti nuo konfliktų ir palaikyti taiką. Jis pabrėžė, kad veiksmingas JAV branduolinis arsenalas yra galutinė apsauga nuo išpuolių prieš JAV ir jų sąjungininkus.
„Ir mes visi suprantame, kad branduolinis atgrasymas nėra tik žaidimas skaičiais. Tiesą sakant, toks mąstymas gali paskatinti pavojingas ginklavimosi varžybas.“
Rusija kovoja su pasenusiais šaudmenimis
Tačiau aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnai taip pat viešina informaciją, jog Rusija, norėdama toliau tęsti karą Ukrainoje ir stokodama ginklų bei amunicijos, naudoja dešimtmečių senumo šaudmenis.
„Jie pasinaudojo Rusijos senstančios amunicijos atsargomis, o tai rodo, kad jie turi naudoti senesnę amuniciją, kurios dalis buvo pagaminta daugiau nei prieš 40 metų“, – sako JAV pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga[5].
JAV taip pat kaltina Rusiją, kad ji, išeikvojusi savo nuolatines šaudmenų atsargas, kreipiasi į Iraną ir Šiaurės Korėją, norėdama gauti daugiau šaunamosios galios.
Aukšto rango JAV kariuomenės pareigūno vertinimu, Rusija iki 2023 m. pradžios išeikvos visas tinkamas naudoti amunicijos atsargas, jei nepasinaudos užsienio tiekėjų ir senesnių atsargų paslaugomis.
„Vertiname, kad tokiais tempais, kokiais Rusija naudojo savo artilerijos ir raketinę amuniciją, kalbant apie tai, ką mes vadintume visiškai tinkama naudoti artilerijos ir raketine amunicija, jie tikriausiai galėtų tai daryti iki 2023 m. pradžios“, – sakė pareigūnas.
