<h2>Rusija nesirengia atsitraukti</h2>
<p>Trečiadienį NATO paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karo veiksmus Ukrainoje koordinuoja įvertindamas galimybę, kad Rusijos ir NATO jėgų akistatos išvengti nepavyks. Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos kariams galimai yra įsakyta taupyti ginklus ir kitas pajėgas, taip siekiant pasiruošti išpuoliui prieš NATO šalis.</p>
<p>NATO Gynybos Koledžo paskelbtoje ataskaitoje akcentuojama ir tai, kad Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje yra sumenkusios, tačiau nesunaikintos[1]. Numanoma, kad kiek nusilpusios karinės galimybės paskatino Rusiją rengti planus tolimesnei įvykių eskalacijai.</p>
<p>Būtent tokią teoriją pagrindžia pranešimai, kuriuose teigiama, kad Rusijos kariuomenė siekia praplėsti karių gretas. Pranešama, kad Rusijos valdžia su potencialiais naujais kariais bando susisiekti naudojantis mobiliaisiais telefonais ir socialiniais tinklais.</p>
<p>Be to, šalies valdžia reikalauja, kad kiekvienas Rusijos regionas surinktų ir parengtų po vieną savanorių batalioną. Tokią informaciją patvirtina tiek Rusijos žiniasklaida, tiek ir Ukrainos gynybos ministerija[2].</p>
<p>Tuo tarpu Lenkijos žvalgybos agentūros skelbia aptikusios stovyklas, kuriose, kaip įtariama, Rusijos karinės pajėgos laikė tūkstančius vaikų ir kankino suaugusius ukrainiečius[3]. Šia informacija susidomėjo ir žmogaus teisių stebėtojai.</p>
<h2>Išvengti NATO ir Rusijos akistatos gali ir nepavykti</h2>
<p>Trečiadienį NATO Gynybos Koledžas paskelbė trumpą politinę ataskaitą pavadinimu „Rusijos karinės pajėgos po Ukrainos: sumažėjusios, bet nesunaikintos". Šiame dokumente aptariama dabartinė Rusijos karinių pajėgų būklė ir tai, kaip ji gali paskatinti potencialų NATO šalių puolimą[4].</p>
<p>Ataskaitoje teigiama, kad nepaisant Rusijos patirtų nuostolių, susijusių su kariniu personalu, šarvuota technika, lėktuvais ir artilerijos ginklais, Rusija vis dar yra nepanaudojusi viso savo karinio potencialo. Akcentuojama, kad Rusija neįsakė vykdyti visuotinės mobilizacijos, o ribotas oro pajėgų naudojimas ar retesnės kibernetinės atakos rodo, kad Rusija atsižvelgia į akistatos su NATO galimybę.</p>
<blockquote>
<p>„Oficialus Rusijos naratyvas beveik visada yra gynybinis, tačiau Maskvos požiūrio esmė – pakeisti <em>status quo</em>. Šiame kontekste ataka prieš NATO šalį išlieka įmanoma", – teigiama ataskaitoje.</p>
</blockquote>
<p>Dabartinės situacijos analizėje pabrėžiama ir tai, kad Rusija siekia išplėsti savo galią ir įtaką posovietinėje Vakarų ir Pietų kaimynystėje. NATO ekspertų nuomone, Rusijos strateginiai planai neapsiriboja Ukraina ar Moldova; manoma, kad Rusija planuoja sukurti barjerą ir tam tikrą įtakos zoną, kuri apimtų Lenkiją, tris Baltijos šalis ir kitas Vidurio Rytų ir Šiaurės Europos šalis.</p>
<blockquote>
<p>„Toks požiūris buvo matomas ir 2021 m. gruodžio mėnesio reikalavimuose, pateiktuose JAV ir NATO[5]", – rašoma NATO ataskaitoje.</p>
</blockquote>
<p>Ekspertai mano, kad Rusija galėtų pasirengti galimam konfliktui su NATO ir jį vaizduoti jau visiškai kitaip nei „specialiąją karinę operaciją" prieš Ukrainą. </p>
<p>NATO Gynybos Koledžo ataskaitoje įvardijama, kad Rusijos valdžia nenuvertins NATO karinių pajėgų ir ryžto, o bet kokį konfliktą su Aljansu laikytu egzistenciniu. Atsižvelgiant į tai, numanoma, kad Kremlius siektų suaktyvinti rusų visuomenę, primenant paraleles su Antruoju pasauliniu karu ir išgalvotą NATO invazijos grėsmę, pavyzdžiui, prieš Kaliningradą.</p>
<blockquote>
<p>„Todėl bet koks karinis žingsnis prieš NATO narę būtų geriau suplanuotas, geriau parengtas ir geriau įvykdytas nei tai, ką matome Ukrainoje", – skelbiama ataskaitoje.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bernd-dittrich-8v5xmwacc98-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nauji batalionai bus sudaromi iš tolimųjų Rusijos regionų piliečių</h2>
<p>Įvertinus galimybę, kad Rusija neatsisako idėjos atakuoti NATO valstybes, neturėtų stebinti ir informacija, kurioje teigiama, kad Rusijos valdžia aktyviai renka naujus karių batalionus. Tokią informaciją praneša Rusijos žiniasklaida ir Ukrainos gynybos ministerija. </p>
<blockquote>
<p>„Telegram" tinkle taip pat plinta informacija, kad su karui tinkamo amžiaus vyrais Rusijoje bandoma susisiekti internetu ar mobiliaisiais telefonais. Taip daroma dėl to, kad į pašto laiškus daugelis vyrų tiesiog nekreipia dėmesio.</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad Kremlius planuoja sudaryti skirtingų dydžių batalionus, kurių karių skaičius neturėtų viršyti 1 000 vyrų. Batalionai turėtų būti sudaryti iš kiekvieno Rusijos regiono, tačiau Ukrainos žvalgyba praneša, kad kai kuriuose didmiesčių regionuose greičiausiai nepavyks surinkti savanorių iš vietos gyventojų[6].</p>
<p>Tokiu atveju bus planuojama surinkti didesnį skaičių savanorių iš tolimesnių Rusijos regionų, taip pat iš Vidurio Azijos šalių, tokių kaip Tadžikistanas, Kirgizija ir Uzbekistanas. Maskva tokiu atveju kariams siūlys pilietybę.</p>
<blockquote>
<p>JAV analitinis centras „Karo studijų institutas" praneša, kad visi šiuo metu atrenkami kariai yra jaunesni nei 50 metų amžiaus. Jų prašoma pasirašyti šešių mėnesių trukmės sutartį, pagal kurią, priklausomai nuo patirties, mokamas nuo 3 750 iki 6 000 JAV dolerių atlyginimas.</p>
</blockquote>
<p>Rusija šiuo metu plečia ir vaikų karinio rengimo galimybes. Ukrainos žvalgyba praneša, kad Belgorodo mieste ir aplinkiniuose regionuose Rusija pradėjo 500 kadetų kursus, taip pat sudaro 1 000 jaunesniųjų karių klases. Tokias klases baigę ir pilnametystės sulaukę paaugliai vėliau aktyviai raginami prisijungti prie Rusijos kariuomenės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sincerely-media-6zitisodfge-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neraminantys pranešimai iš Lenkijos</h2>
<p>Lenkijos žvalgybos tarnybos skelbia, kad Rusijos kariai užsiima didelio masto ukrainiečių kankinimu ir vaikų sulaikymu. Pranešimuose nurodoma, kad okupuotose teritorijose yra įkuriamos stovyklas, kuriose yra laikomi tūkstančiai ukrainiečių vaikų. Tuo tarpu suaugę yra mušami ir kankinami rusų karių. </p>
<p>Lenkijos specialiųjų tarnybų ministras Stanislawas Zarynas trečiadienį žiniasklaidai teigė, kad daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių, įskaitant tūkstančius vaikų, buvo arba dar yra laikomi stovyklose ar sulaikymo patalpose, kur yra alinami, mušami, kankinami[7].</p>
<blockquote>
<p>„Tie, kurie okupantams neprieštarauja, paprastai išsiunčiami į Rusiją. Kai kurie iš šių žmonių prievarta šaukiami į Rusijos kariuomenę ir siunčiami į frontą", – sakė S. Zarynas.</p>
</blockquote>
<p>Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas teigia, kad Rusijai abejonę keliantys asmenys yra represuojami: kankinami, verčiami duoti parodymus prieš Ukrainą, atiduodami į parodomąjį teismą. </p>
<p>Pranešama, kad stovyklos įrengtos buvusiose Ukrainos policijos ir Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos būstinėse. Ten, kur rusų kariai nesugebėjo užgrobti tokių pastatų, kankinimai vykdomi palapinių stovyklose. </p>
<p>Dar praėjusią savaitę organizacija „Human Rights Watch" sureagavo į pranešimus apie ukrainiečių kankinimus ir paskelbė savo ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusija neteisėtai laiko ir kankina tūkstančius ukrainiečių[8].</p>
<p>Organizacijos atstovai paskelbė apklausę Ukrainos piliečius ir karo belaisvius, kuriuos Rusijos kariai laiko okupuotuose pietiniuose šalies regionuose.</p>
<p>„Human Rights Watch" kalbėjosi su 71 žmogumi iš Chersono, Melitopolio, Berdiansko, Skadovsko ir 10 kitų Chersono ir Zaporožės sričių miestų bei miestelių. Jie aprašė 42 atvejus, kai Rusijos okupacinės pajėgos prievarta sulaikė civilius gyventojus, kai kuriais atvejais be ryšio su visuomene, ir daugelį jų kankino.</p>
<p>„Human Rights Watch" taip pat užfiksavo trijų Teritorinės gynybos pajėgų narių, kurie buvo karo belaisviai, kankinimus. Du iš jų mirė.</p>
