Rusų karių žmonos nori juos grąžinti namo
Į karą pašauktų ir Ukrainoje dislokuotų Rusijos karių žmonos grasina vykti į fronto liniją, kad sugrąžintų savo vyrus namo. Ir jos, ir kiti karių artimieji nerimauja dėl kariaujančiųjų gerovės ir gyvybių, o ypač dabar, kai paaiškėjo, kad per „specialią karinę operaciją“ Ukrainoje žūsta tūkstančiai rusų.
Daugiau kaip 20 karių giminaičių atvyko į Valuikius, Rusijos Belgorodo srityje, netoli nuo Ukrainos sienos, ir pareikalavo, kad kariai iš fronto linijos būtų perkelti į užnugarį. Telegramo kanale „Verstka“ paskelbtame vaizdo įraše girdėti, kaip rusiškai kalbanti moteris sako kariškiams, kad šie grąžintų jų vyrus, nes kitaip juos „sudraskys į gabalus“.
Toks nerimas gali būti paskatintas ir staigaus rusų atsitraukimo iš Chersono. Nors Vakarai teigia, kad tai yra didžiulis Rusijos pralaimėjimas, Ukraina atsargiai vertina įvykius ir įtaria galimą rusų klastą bei prognozuoja didelio masto mūšius dėl teritorijos.
Tuo tarpu JAV ir Europos Sąjunga (ES) didina savo paramą Ukrainai. Pentagonas paskelbė apie papildomą paramos paketą prieš Rusiją bandančiai atsilaikyti šaliai, nors ir atmetė ukrainiečių prašymus perduoti karinius dronus-kamikadzes. Tuo tarpu ES parengė dar vieną pagalbos Ukrainai planą, tačiau iškart sulaukė Vengrijos nepritarimo.
Karių žmonos stoja į karą su rusų valdžia
Mobilizuotų ir į „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje išsiųstų rusų giminaičiai iš Voronežo, Kursko ir Belgorodo sričių teigia, kad kariaujantys jų artimieji buvo užpulti Ukrainos Donecko srities Makijivkos mieste[1]. Jie teigia, kad daugelis jų buvo sužeisti, dalis – sunkiai.
Išsigandusios ir dėl jų gyvybių nerimaujančios žmonos arba motinos kreipėsi į aukšto rango Rusijos kariškius bei pareigūnus ir paprašė parvežti karius namo. Jos grasino, kad kitu atveju, jei kariškiai atsisakys padėti, jos pačios vyks į Ukrainą ir parsiveš juos namo.
Tai vienas iš daugelio pastarosiomis dienomis pasirodžiusių pranešimų apie karių artimuosius, kurie išreiškė pyktį dėl Rusijos kariuomenės vadų aplaidumo ir nesirūpinimo savo kariais.
Tviteryje net pasirodė nepriklausomo projekto „WarTranslated“ paskelbtas ir iš rusų kalbos į anglų išverstas vaizdo įrašas. Jame kalbama apie tikrąją karo Ukrainoje eigą, o karių žmonos ir kiti artimi giminaičiai reikalauja atsakymų iš miesto administratoriaus dėl staigaus ir nenumatyto rusų pasitraukimo iš Ukrainos Chersono miesto.
Tuo tarpu Latvijoje įsikūręs rusų kalba leidžiamas naujienų portalas „Meduza“ ketvirtadienį pranešė, kad rusų karių giminaičiai iš Vologdos ir Vladimiro sričių kreipėsi į valdžios institucijas prašydami grąžinti neseniai pašauktus vyrus, dislokuotus į Svatovę, Ukrainos Luhansko srityje, kurioje pastaruoju metu vyko įnirtingi mūšiai. Giminaičiai teigė, kad į frontą šie buvo išsiųsti menkai apmokyti arba visai neapmokyti.
„Vaikinai buvo apšaudomi iš visų pusių, jie pateko į spąstus ir žuvo. Atėjo laikas veikti, o ne galvoti ir laukti, kol visi bus sukapoti šioje kruvinoje mėsmalėje! Prašome sugrąžinti mūsų vyrus ir sūnus iš šio pragaro!“, – sakė viena Vologdos miesto, esančio į šiaurę nuo Maskvos, moteris.
Tokių istorijų netrūksta.
„Situacija tokia, kad mūsų vyrai šiandien pirmą kartą per savaitę kreipėsi į mus, prašydami pagalbos. Jie taip apibūdina situaciją: jie ne visi ten įmetami, o perkeliami dalimis… Niekas negrįžta atgal… Turiu tik vieną klausimą, ar galima tai kaip nors sustabdyti, kol bus išsiaiškintos aplinkybės? Kad kas nors galėtų duoti įsakymą, kad jie nebūtų metami ten kaip patrankų mėsa?“, – sako kita neįvardyta moteris per pokalbį su pareigūnu Kurske.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pareigūnai jaučia tam tikrą vidaus politinį spaudimą dėl didelio aukų skaičiaus Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė „iš dalies mobilizuoti“ šauktinius, kad šį rudenį sustabdytų Ukrainos kontrpuolimo bangą, tačiau Ukrainos pajėgos ir toliau įveikia apgultus rusų dalinius, taip skatindamos Rusijos civilius gyventojus daryti spaudimą vietos politikams[2].
Tačiau rusų pareigūnai, net ir norėdami, niekuo padėti sunerimusiems karių šeimų nariams negali. Viename vaizdo įraše kariuomenės pareigūnas „brangioms moterims“ aiškina, kad regionų gubernatoriai negali kištis į kariuomenės sprendimus.
Rusija siekia dangstyti prastą karių pasiruošimą ir ginkluotės stoką
V. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai akivaizdžiai stengiasi įtikinti Rusijos piliečius, kad yra stengiamasi sumažinti rusų karių aukų skaičių.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu dalyvavo keliuose viešuose vyriausybės pasitarimuose, viename su V. Putinu, kitame su žemesnio rango pavaldiniu. Juose buvo pabrėžta, kad Rusijos valdžios institucijos į Ukrainą siunčia tik gerai apmokytus ir aprūpintus kovotojus.
„Šiuo metu svarbiausia yra mūsų karių ekipuotė, apmokymas ir sutelktumas. Ir viskas, kas susiję su tuo, kad žmonės jaustųsi užtikrintai, jei jiems tektų tiesiogiai dalyvauti kovoje“, – V. Putinas aiškino S. Šoigu.
Šią savaitę gynybos ministras pakartojo šią mintį kitame vaizdo įraše užfiksuotame pokalbyje su Rusijos kariuomenės generolu Sergejumi Surovikinu.
„Atkreipiu jūsų dėmesį į pašauktų karių mokymą ir dislokavimą. Prieš siunčiant juos į aktyvios kovos taškus, būtina juos dislokuoti už fronto linijos, kur turėtų būti vykdomi bendri mokymai su kovinės patirties turinčiais kariais. Į fronto liniją turėtų būti siunčiami tik tie kariai, kurie turi įgūdžių savo karinėse specialybėse“, – sakė S. Šoigu.
Tačiau realybė yra kitokia. Pasak kai kurių šeimų, jų artimieji žuvo vos per 10 dienų nuo pašaukimo į kariuomenę.
„Apmokymai vyko labai žemo lygio: į šaudyklą jie ėjo keturis kartus. Be įrangos, ginklų, be visko“, – pasakojo Vologdos karių artimieji.
Tuo tarpu JAV skelbia, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios, rusų pusėje žuvo ir buvo sužeista apie 100 000 karių, o Kijevo ginkluotosios pajėgos tikriausiai patyrė taip pat panašų aukų skaičių[3].
Generolo Marko Millio trečiadienį išsakytose pastabose yra įvardintas didžiausias iki šiol JAV pateiktas aukų skaičius beveik devynis mėnesius trunkančiame konflikte. Šios pastabos buvo paskelbtos tuo metu, kai Ukraina ir Rusija susiduria su galimu žiemos kovų sąstingiu, kuris, pasak analitikų, galėtų suteikti galimybę pradėti tam tikras derybas.
Rusai traukiasi iš Chersono, tačiau ukrainiečiai įtaria klastą
Anksčiau trečiadienį Rusija paskelbė, kad jos kariai pasitrauks iš vakarinio Dniepro upės kranto netoli strategiškai svarbaus pietinio Ukrainos miesto Chersono. Toks pranešimas iš pirmo žvilgsnio yra laikomas kaip didelė Maskvos nesėkmė ir galimas posūkis kare[4].
Apie pasitraukimą iš Chersono paskelbta po to, kai prieš du mėnesius Rusijos kariai buvo greitai išstumti iš Charkovo srities. Praradusi Chersoną, Rusija nuo vasario 24 d. invazijos įgytų nedaug teritorinių pranašumų. Karinė kampanija nepasiekė savo pirminio strateginio tikslo – pakeisti Kijevo vyriausybę draugiškesne Maskvai.
Tačiau net ir Rusijai skelbiant apie atsitraukimą, palydovinėse nuotraukose matyti, kad Rusijos pajėgos kasa didelius griovius ir kitus įtvirtinimus toliau į rytus Chersono regione. Iš Maskvos taip pat gautas įsakymas atsitraukti tik į rytinį Dniepro upės krantą. Tai reiškia, kad net ir Rusijos kariams pasitraukus į kitą upės krantą, jie vis tiek galės šaudyti iš minosvaidžių per vandenį, jei Ukrainos pajėgos bandys užimti pozicijas pačiame mieste.
Dabar Ukraina susiduria su dilema: ar ji turėtų skubiai judėti į priekį ir užimti miestą, rizikuodama, kad gali nukentėti nuo sprogstamųjų užtaisų, minų ir savadarbių sprogstamųjų įtaisų, kurių, Kijevo saugumo pareigūnų įsitikinimu, netrūksta[5].
JAV suteikė Ukrainai papildomą paramos paketą, tačiau ne dronų
Spekuliuojant, kad ties Chersonu gali užvirti įtemptas mūšis, ketvirtadienį Pentagonas paskelbė apie dar vieną ginklų paketą Ukrainai, kurio vertė šį kartą sieks 400 mln. dolerių[6].
Naująją paramą sudaro keturios oro gynybos sistemos „Avenger“, raketos oro gynybos sistemoms HAWK, šaudmenys didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, artilerijos sviediniai ir šimtai granatsvaidžių.
Apie šį paketą paskelbta praėjus savaitei po to, kai Pentagonas paskelbė apie atskirą 400 mln. dolerių paketą, todėl dabar bendra Joe Bideno administracijos Ukrainai siųstos pagalbos suma viršija 19 mlrd. dolerių.
Tačiau prezidento J. Bideno administracija atmetė Ukrainos ir dviejų partijų JAV įstatymų leidėjų grupės prašymus aprūpinti prezidento Volodymyro Zelenskio kariuomenę pažangiais bepiločiais orlaiviais. Gynybos departamentas šį prašymą atmetė remdamasis nuogąstavimais, kad dronų tiekimas gali eskaluoti karą tarp Ukrainos ir Rusijos[7].
Manoma, kad Pentagono pareigūnai nerimauja, kad prezidentas V. Putinas dronų tiekimą suprastų kaip ženklą, kad JAV tiekia ginklus, kurie gali būti nukreipti į pozicijas Rusijos viduje. Nors tai nėra pagrindinė atsisakymo priežastis: Pentagone taip pat nerimaujama, kad bepiločiuose orlaiviuose esančios technologijos gali būti pavogtos mūšio lauke.
Šiuo metu Rusijos bepiločiai orlaiviai numušinėja civilinius taikinius ir infrastruktūrą Ukrainoje, o be pažangių dronų Ukrainos kariuomenei vis sunkiau tampa apginti civilius gyventojus ir infrastruktūrą, į kuriuos Rusija taikosi per visą karo laikotarpį.
EU paramos paketui Ukrainai kelią pastojo Vengrija
ES taip pat didina paramą Ukrainai. Po 2022 m. spalio 20–21 d. derybų, Europos Vadovų Tarybos Komisija pasiūlė beprecedentį, iki 18 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketą 2023 m. Jis bus teikiamas labai lengvatinėmis paskolomis, kurios nuo 2023 m. bus išmokamos reguliariomis dalimis[8].
Ši stabili, reguliari ir nuspėjama finansinė parama, vidutiniškai 1,5 mlrd. eurų per mėnesį, padės padengti didelę dalį Ukrainos trumpalaikio finansavimo poreikių 2023 m., kurie, Ukrainos valdžios institucijų ir Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, sieks 3–4 mlrd. eurų per mėnesį. Kad būtų patenkinti visi Ukrainos finansavimo poreikiai 2023 m., ES siūlomą paramą turėtų papildyti panašios kitų didžiųjų donorų pastangos.
Vis tik, paketą, skirtą padėti Ukrainai, ateinančiais metais išlaikyti jos ekonomiką ir viešąsias paslaugas bei atkurti svarbią infrastruktūrą, sugriautą Rusijos raketų ir dronų kamikadzių smūgių, blokavo Vengrija, kuri pareiškė, kad negali pritarti pagalbos paketui.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį užsipuolė Vengriją dėl 18 mlrd. eurų ES finansinės pagalbos Ukrainai blokavimo, sakydama, kad Budapeštas neturėtų „žaisti pokerio“, bandydamas daryti spaudimą Briuseliui:
„Mūsų finansinė, mūsų humanitarinė parama Ukrainai pagal žiemos pagalbą nėra įprastas Europos reikalas, kai žmonės žaidžia pokerį ir derasi pirmyn ir atgal dėl finansinių išteklių”[9].
