Kremlius įsitikinęs, kad NATO ir toliau ignoruoja perspėjimus apie branduolinį karą
Prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis tikėjosi, kad Rusija pasiduos ir pasitrauks iš Ukrainos teritorijos vos tik pajutusi griežtas sankcijas. Deja, sankcijos Rusijai ir Vakarų rodoma parama Ukrainai nedavė žadėtų vaisių. Juk karas jau tęsiasi 2,5 metų, o vietoj Ukrainos laimėjimo, Rusijos kariai pamažu sėkmingai braunasi per svetimos valstybės teritorijas. O pastaruoju metu atrodo, kad įtampa tarp Kremliaus ir Vakarų vis labiau kaista.
Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas viešai perspėjo, kad NATO F-16 naikintuvų pristatymas į Ukrainą taps sąmoningu NATO signalu Rusijai dėl branduolinių ginklų klausimo[1]. Jis taip pat sakė, jog šie orlaiviai bus naikinami kaip ir kiti Ukrainos kariuomenės naudojami ginklai.
Tai nėra pirmas kartas, kai Kremlius užsimena apie branduolinį armagedoną. Tačiau tokie pareiškimai kelia vis didesnį susirūpinimą, stebint niekaip nesibaigiantį Ukrainos konfliktą ir augantį Vakarų norą prisidėti prie karo, vietoj taikių derybų skatinimo.
S. Lavrovo pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai pasirodė informacija, kad Rusijos kariai pradėjo didžiulį puolimą Javorovskio poligone[2]. Jis įsikūręs tik 24 kilometrai nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos, kur Vakarų instruktoriai aktyviai ruošė ukrainiečių pilotus, turėjusius valdyti F-16 naikintuvus. Manoma, jog šis žingsnis yra aiškus įrodymas, kad Maskvos perspėjimai Vakarams nėra tik iš piršto laužti.
Kol NATO šalys aktyviai diskutuoja, ar Kijevui turėtų būti leista Vakarų ginklais smogti į giliai Rusijos teritorijoje esančius taikinius ir ar reikėtų siųsti savo karius į Ukrainą, Rusija tiesiog smogė poligonui. Įvairių šaltinių duomenys kertasi vienas su kitu, tačiau apytiksliai buvo nužudyta nuo 150 iki 300 karinio personalo narių. Tarp jų buvo ir NATO specialistai, mokę ukrainiečius kaip naudoti F-16 naikintuvus.
Tačiau, kaip praneša Kremliaus žiniasklaida, net ir tai vargu ar atšaldys NATO. Juk atsitraukti yra tas pats, kas pripažinti pralaimėjimą prieš Rusiją. Tad karinių veiksmų eskalacija tęsiasi, ir kol kas neaišku, kur sustos visa ši situacija. Jeigu Rusija iš tiesų sugalvotų panaudoti branduolinius ginklus, tai sukeltų katastrofiškus padarinius ne tik Ukrainai, bet ir visiems Vakarams. Be to, branduolinių ginklų naudojimas neabejotinai išprovokuotų akivaizdų pasaulinį karą.
Tiesa, pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija negalvoja apie branduolinį smūgį. Pasak šalies vadovo, Rusija branduolinius ginklus naudotų tik ekstremaliose situacijose[3]. Tačiau ką konkrečiai V. Putinas laiko ekstremalia situacija, taip ir lieka neaišku.
Vakarai vis labiau kišasi į karą Ukrainoje
O skaitant Rusijos žiniasklaidą, galima pastebėti, kad Kremlius aktyviai kaltina Vakarus besikišant į jų ir Ukrainos karą. Jei padėtis nesikeis, galima nesunkiai atspėti, kad ateityje Rusija plės karą grįsdama savo žingsnius provokaciniu Vakarų elgesiu.
Nors veikiausiai būtų sunku aiškinti, jog Rusija nėra nors šiek tiek teisi. Jei prisiminsime senesnius įvykius, Vakarai visada aiškino, kad aktyviai nesikiš į karą ir viso labo naudos tik bendrai priimtas sankcijas bei siųs humanitarinę pagalbą. Tačiau bėgant laikui tokie pareiškimai smarkiai kito ir dabar jau matome politikus, kurie aktyviai diskutuoja net ir dėl kareivių siuntimo į Ukrainą.
Reikia prisiminti, kad dar 2021 metais Rusija perdavė savo siūlymus Vašingtonui ir Briuseliui dėl saugumo garantijų, tarp kurių buvo ir garantijos, jog NATO daugiau nesiplės. Tuo metu Maskva buvo raminama, jog neturėtų jaudintis, bet tuo pačiu ir neturėtų kištis į aljanso reikalus. Tik tada, kai išaiškėjo, kad niekas neketina atsižvelgti į Rusijos reikalavimus ir norus, 2022-ųjų vasarį Kremlius perėjo į aktyvius veiksmus prieš Ukrainą.
Visą šią istoriją galima vertinti įvairiai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad prasidėjus Karui Ukrainoje NATO šalys labai aiškiai tikino, kad nesikiš į karinį konfliktą. Pavyzdžiui, Vokietija iš pradžių aiškino, kad siųst tik vaistus, šalmus ir kitą humanitarinę pagalbą. Buvo tikinama, kad ginklų ar karių siuntimas tik dar labiau paaštrintų karinį konfliktą ar net iššauktų pasaulinį karą, todėl to negalima daryti. Tačiau laikui bėgant, tokie pažadai kito ir Berlynas tapo bene pagrindiniu Ukrainos ginklų tiekėju Europoje.
Panašiai galima papasakoti ir apie Lietuvos veiksmus. Iš pradžių buvo įvedamos sankcijos ir siunčiama humanitarinė pagalba, o dabar susiduriame su ginklų siuntimu ir kalbas, apie Lietuvos karių vykimą į Ukrainą.
Lietuvoje jau vyksta diskusijos apie karių siuntimą į Ukrainą
77.lt primena, kad Lietuva, nuo pat karo Ukrainoje pradžios, smarkiai padėjo Rusijos agresiją išgyvenančiai šaliai. Buvo aukojamos lėšos, siunčiama humanitarinė pagalba, taip pat į Lietuvą atvyko nemažai Ukrainos gyventojų.
Tačiau niekaip nesibaigiant karui, Lietuvos politikų retorika ir planai vis labiau aštrėjo. Dabar jau diskutuojama ne tik apie humanitarinę pagalbą ar ginklus, bet ir apie karių siuntimą į Ukrainą. Apie karių dislokavimą Ukrainoje jau yra šnekėjusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Ji aiškino, kad tai esą būtų mokymo misija. Tačiau tolesnės politikų diskusijos verčia prieiti prie išvados, kad vien mokymais nesiruošiama padėti aiškaus taško.
Nors tai gali pasirodyti tik kaip sąmokslo teorija, tačiau pavienių politikų kalbos ir bendros apklausos rodo ką kita. Net ir Nacionalinio transliuotojo internetiniame puslapyje skelbiama, kad karių siuntimui į misiją Ukrainoje pritartų arba svarstytų visos parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą[4]. Tiesa, jie visi irgi aiškina apie esą mokymo misijas. Tačiau stebint vis besikeičiančią retoriką, jau veikiausiai nieko nestebintų, jei po kelių mėnesių politikai imtų kalbėti apie aktyvius karinius veiksmus.
