Gyventojai kreipėsi į teismą dėl nuolatinės į jų valdą patenkančios rūkalų smarvės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė svarbų sprendimą byloje, kurioje nagrinėtas rūkalų dūmų poveikis gretimam sklypui ir jame esančiam gyvenamajam namui. Teismas konstatavo, kad reguliariai išsiskiriantys rūkalų dūmai gali riboti kaimynų teisę naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, o tai laikoma teisės pažeidimu.
Ginčas kilo tarp sklypo ir gyvenamojo namo savininkų (ieškovų) bei gretimame sklype veikiančios įmonės (atsakovės). Ieškovai reikalavo, kad atsakovė nutrauktų iš jos valdomo sklypo sklindančių rūkalų dūmų patekimą į jų teritoriją ir namus[1].
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dūmai tikrai pateko į gretimą sklypą ir namą, tačiau nusprendė, kad atsakovės veiksmai, perkeliant darbuotojų rūkymo vietą, iš esmės išsprendė problemą. Todėl ieškovų reikalavimas buvo atmestas, o atsakovei nurodyta padengti ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjo sprendimą, tačiau nesutarimai tarp šalių išliko, mat buvo teigiama, kad atsakovė ieškinio reikalavimų neįvykdė. Ieškovai pateikė antstolio sudarytą aplinkybių konstatavimo protokolą ir fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas rūkymas sklype, tačiau dūmų patekimo į kaimynų teritoriją faktas liko neaiškus. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamaus vertinimo, ar pirmosios instancijos sprendimas buvo teisingas, todėl byla pasiekė LAT ir būtent čia buvo priimtas galutinis sprendimas.
LAT nusprendė, kad į svetimą sklypą patenkantys rūkalai pažeidžia kaimynų teises naudotis nuosavybe
Nagrinėdamas bylą, LAT akcentavo Konstitucijos nuostatas, kurios garantuoja nuosavybės neliečiamumą, valstybės atsakomybę rūpintis žmonių sveikata ir pareigą saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Kasacinis teismas pažymėjo, kad žmonių grupė, reguliariai rūkanti tam tikroje vietoje, gali išskirti pakankamai didelį kiekį dūmų.
Tad LAT pabrėžė, kad šie dūmai, jei jie patenka į gretimą sklypą ir trukdo naudotis nuosavybe pagal paskirtį, gali būti laikomi teisių pažeidimu.
LAT nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo išsamiai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus, o ne apsiriboti tik dūmų šaltinio identifikavimu. Svarbu nustatyti, ar dūmai nuolat ir intensyviai patenka į gretimą sklypą, kokiu mastu jie trukdo naudotis nuosavybe ir ar tai vyksta reguliariai.
LAT pabrėžė, kad rūkalų dūmų problematika apima tiek teisę į nuosavybės apsaugą, tiek žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugą. Toks sprendimas skatina didesnį dėmesį aplinkosaugos klausimams ir kaimynų teisėtų interesų apsaugai, ypač kai veiksmai gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai ar gyvenimo kokybei.
LAT priimtas sprendimas, grąžinant bylą apeliacinės instancijos teismui, yra galutinis ir neskundžiamas.
Pasyvus rūkymas – reali žala sveikatai, kurią aplinkiniams sukelia rūkantieji
77.lt primena, jog rūkymas bei rūkalų dūmai neabejotinai kelia didžiulį pavojų tiek pačių rūkančių asmenų sveikatai, tiek aplinkiniams. Pasyvus rūkymas – tai dūmų poveikis žmonėms, kurie tiesiogiai nerūko, tačiau būna arti rūkančiųjų ir įkvepia dūmų[2].
Pasyvus rūkymas apima tiek dūmus, kurie sklinda iš cigaretės, tiek ir tuos dūmus, kuriuos iškvepia rūkantis asmuo. O tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai žmogus nėra rūkantysis, jo kvėpavimo takai vis tiek susiduria su kenksmingomis medžiagomis. Tai yra ypač pavojinga, nes šie dūmai dažnai būna netgi labiau koncentruoti nei tie, kuriuos įkvepia pats rūkalius.
Tabako dūmuose yra daugiau nei 7 000 chemikalų[3], iš kurių 250 yra žinomi kaip kenksmingi žmogaus sveikatai, o daugiau nei 70 jų gali sukelti vėžį. Dūmuose randamos tokios pavojingos medžiagos kaip nikotinas, anglies monoksidas, cikloheksanas, formaldehidas, kuris yra stipriai kancerogeniškas, taip pat įvairios cheminės medžiagos, naudojamos dažų skiedikliuose.
Dūmuose esančios kenksmingos medžiagos greitai patenka į žmogaus organizmą. Jos gali sukelti ilgalaikes ir itin pavojingas ligas, tokias kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos ar kvėpavimo sutrikimai.
Pasyvus rūkymas gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Pirmiausia, pasyvus rūkymas žymiai padidina kvėpavimo takų ligų riziką. Asmenys, nuolat būdami aplinkoje, kurioje rūkoma, dažnai kenčia nuo astmos, bronchų uždegimo ar emfizemos. Net ir neturint chroniškų kvėpavimo problemų, ilgalaikis pasyvus rūkymas gali smarkiai pabloginti plaučių funkciją. Be to, tai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, nes dūmai turi poveikį kraujospūdžiui ir kraujagyslėms, mažindami jų elastingumą.
Dar viena rimta problema yra vėžio rizika. Pasyvus rūkymas yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia vėžio rizika, ypač plaučių, burnos, gerklės, kasos ir inkstų vėžio atvejais. Pasyvūs rūkaliai, kaip ir patys rūkantys, yra veikiami daugelio kenksmingų medžiagų, kurios ilgainiui gali sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus.
Vaikai ir nėščios moterys yra ypač pažeidžiami pasyvaus rūkymo, nes vaikų organizmai dar vystosi, ir tiek mažamečiai, tiek nėščiosios yra jautresni kenksmingoms medžiagoms. Pasyvus rūkymas vaikams gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip astma, kvėpavimo takų infekcijos, ausų infekcijos ir mažesnė plaučių funkcija. Taip pat padidėja rizika susirgti leukemija ar kitomis vėžio formomis.
Nėščios moterys, veikiamos pasyvaus rūkymo, gali susidurti su rimtais pavojais: tai gali lemti priešlaikinį gimdymą, mažą gimimo svorį, vaiko vystymosi sutrikimus, taip pat padidėja staigios kūdikio mirties rizika. Todėl nėščios moterys ir maži vaikai turėtų būti ypač saugomi nuo pasyvaus rūkymo.
