Pensininkams – gera žinia: valdžia ruošia spartesnį pensijų didinimą
Lietuvos pensininkai artimiausiais metais gali sulaukti didesnių išmokų nei numato dabartinė pensijų indeksavimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pranešė, kad Vyriausybei bus teikiamas dvejų metų spartesnio pensijų indeksavimo planas. Jo tikslas – užtikrinti, kad pensijos augtų sparčiau nei numatyta pagal galiojančią formulę, o 2027-aisiais vidutinis jų didėjimas siektų ne mažiau kaip 10 proc.
„Planuoju pristatyti Vyriausybėje spartesnio indeksavimo planą ir tai bus planas dvejiems metams. Labai tikiuosi irgi pozityvaus tokio pensijų indeksavimo“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku žurnalistams sakė ministrė[1].
Pasak jos, spartesnis pensijų didinimas būtų finansuojamas iš didesnių nei planuota „Sodros“ pajamų. Tokia praktika jau buvo pritaikyta šiemet – prie įprasto pensijų indeksavimo papildomai pridėti trys procentiniai punktai, o ministerija siekia, kad toks modelis būtų taikomas ir artimiausius dvejus metus.
Tikslas – bent 10 proc. didesnės pensijos
Pagal dabar galiojančią tvarką kitais metais pensijos turėtų didėti apie 8,5 proc., tačiau ministerija siekia, kad galutinis augimas būtų ne mažesnis kaip 10 proc. Kiek tiksliai pensijos didės, paaiškės tik patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą.
„Viskas priklausys nuo biudžeto patvirtinimo. Mes tikrai pasiūlysime savo planą, kaip ir sakiau, mūsų siekis yra, kad ne mažiau 10 proc. vidutiniškai kiltų pensijos. Žiūrėsime, kiek kitais metais, mūsų skaičiavimais, apie aštuonis su puse procento turėtų pagal indeksavimą kilti. Ne mažiau kaip iki 10 proc. tikrai turėtume pridėti per papildomą indeksavimą. Jeigu pavyks pridėti daugiau, tai aš tikrai džiaugsiuosi“, – teigė I. Ruginienė.
Anot ministrės, spartesnis pensijų didinimas būtinas dėl vis dar sudėtingos senjorų finansinės padėties. Jos teigimu, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių skurdo rodikliai išlieka aukšti, todėl vien įprasto indeksavimo nepakanka siekiant užtikrinti didesnes pensininkų pajamas.
Papildomas pensijų indeksavimas būtų finansuojamas iš „Sodros“ viršplaninių pajamų. Pasak ministrės, tam pakaktų tik nedidelės dalies prognozuojamo pertekliaus.
„Tikrai nedidelės dalies, nes jeigu mes skaičiuojame, kad „Sodros“ perviršis šiais metais turėtų būti apie 800 mln. eurų, vienas procentinis punktas kainuoja 34 mln. eurų, tai čia tikrai nėra ta ženkli dalis“, – tvirtino I. Ruginienė.
Dėl spartesnio pensijų didinimo dar vyksta diskusijos
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia spartesnio pensijų indeksavimo planą, galutiniams sprendimams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas. Liepos pabaigoje premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pareiškė pritariantis idėjai pensijas didinti sparčiau nei numato dabar galiojanti tvarka[2].
Pasak jo, spartesnis indeksavimas leistų geriau atliepti augančias pragyvenimo išlaidas ir pagerinti senjorų finansinę padėtį. Taip pat svarstoma, kad papildomam indeksavimui būtų galima panaudoti dalį lėšų, kurios įprastai keliautų į „Sodros“ rezervą.
Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas. Tarp Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų vyksta diskusijos dėl konkretaus modelio – svarstoma, kad pensijoms būtų galima nukreipti apie 15–20 proc. į rezervą keliaujančių lėšų, kartu išsaugant ir patį rezervą. Premjeras yra pabrėžęs, kad bus ieškoma sprendimo, kuris leistų įgyvendinti spartesnį pensijų didinimą nepažeidžiant valstybės finansinio stabilumo.
Tuo metu ekonomistai ragina išlikti atsargiems. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad vien „Sodros“ perteklius nereiškia, jog visa valstybė turi laisvų lėšų. Anot jo, vertinant galimybes didinti pensijas būtina atsižvelgti į viso valdžios sektoriaus finansus, nes Lietuva šiemet planuoja skolintis apie 7 mlrd. eurų einamosioms išlaidoms finansuoti. Ekonomisto vertinimu, pirmiausia reikėtų mažinti biudžeto deficitą, o tik tada svarstyti apie papildomas išlaidas pensijoms.
