Ukraina ES turi pasiekti iki 2030-ųjų, sako premjerė
Ukrainos narystė Europos Sąjungoje neturėtų būti nukeliama neribotam laikui – šalis Bendrijos nare turi tapti dar iki šio dešimtmečio pabaigos. Tokią žinią pirmadienį pasiuntė Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, susitikusi su oficialaus vizito į Vilnių atvykusia Ukrainos Vyriausybės vadove Julija Svyrydenko.
Po Vyriausybėje vykusio susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje premjerė pabrėžė, kad Lietuva išlieka viena aktyviausių Ukrainos integracijos į Vakarų struktūras šalininkių ir yra pasirengusi toliau remti Kyjivo siekį tapti tiek Europos Sąjungos, tiek NATO nare[1].
„Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos narystę ES ir NATO. Saugi, stipri ir vieninga Europa nėra įmanoma be Ukrainos. Ukraina privalo tapti visateise ES nare dar iki 2030 m. Šis procesas pernelyg užsitęsė, todėl turime daryti viską, kad jį paspartintume“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.
Anot jos, Ukrainos integracija į europinę erdvę yra ne tik politinis, bet ir strateginis saugumo klausimas visam žemynui. Pasak I. Ruginienės, Europos ateitis neatsiejama nuo Ukrainos ateities, todėl Bendrijos valstybės turi išlaikyti vieningą poziciją ir padėti šaliai kuo greičiau įgyvendinti stojimui reikalingas reformas.

Lietuva ir Ukraina sutaria: spaudimas agresorėms turi būti didinamas
Susitikime taip pat daug dėmesio skirta saugumo situacijai regione bei tolesniems veiksmams prieš Rusiją ir Baltarusiją. Lietuvos premjerės teigimu, sąjungininkai negali leisti, kad spaudimas agresorėms silpnėtų, todėl būtina nuosekliai stiprinti sankcijų politiką.
I. Ruginienė akcentavo, kad svarbu ne tik priimti naujus ribojimus, bet ir užtikrinti, jog jau galiojančios sankcijos nebūtų apeinamos per trečiąsias šalis ar įvairias tarpininkavimo schemas. Pasak jos, tarptautinė bendruomenė turi išlaikyti tvirtą poziciją tol, kol Rusija tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą.
Premjerė taip pat pabrėžė, kad Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti suteikiama galimybė grįžti į tarptautines sporto, kultūros ar kitų sričių platformas, kol šios valstybės nesilaiko tarptautinės teisės principų.
Abi premjerės sutarė, kad glaudus bendradarbiavimas su Europos ir transatlantiniais partneriais išlieka vienu svarbiausių instrumentų siekiant išlaikyti spaudimą Maskvai ir Minskui.
Dėmesys atsakomybei už karo nusikaltimus
Dar viena svarbi susitikimo tema buvo teisingumo užtikrinimas dėl Ukrainoje vykdomų nusikaltimų. I. Ruginienė pabrėžė, kad Rusija ir ją remianti Baltarusija turi būti patrauktos atsakomybėn už agresijos nusikaltimus, karo nusikaltimus bei kitus tarptautinės teisės pažeidimus.
Pasak premjerės, Lietuva remia specialiojo tribunolo steigimą, kuris nagrinėtų Rusijos atsakomybę už pradėtą karą. Taip pat Lietuva pasisako už įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos gynybai ir šalies atstatymui po karo.
Savo ruožtu Ukrainos ministrė pirmininkė J. Svyrydenko dėkojo Lietuvai už nuoseklią politinę, karinę ir humanitarinę paramą. Ji pabrėžė, kad Lietuvos parama Ukrainai yra itin svarbi tiek tęsiant kovą su Rusijos agresija, tiek įgyvendinant ilgalaikius europinės integracijos tikslus.
Pirmadienį Lietuvoje viešinti Ukrainos Vyriausybės delegacija dalyvavo bendrame Lietuvos ir Ukrainos ministrų kabinetų posėdyje. Vizito metu J. Svyrydenko taip pat numatyti susitikimai su prezidentu Gitanu Nausėda bei Seimo pirmininku Juozu Oleku, kurių metu bus aptarti dvišaliai santykiai, parama Ukrainai ir regioninio saugumo klausimai.