„Multinational Force Ukraine“ štabas – Paryžiuje, koordinacinė grupė – Kyjive
2025 m. liepos 10 dieną paskelbtame oficialiame ES Tarybos dokumente apie „norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the Willing) susitikimą Londone, Romoje ir virtualiai, pirmą kartą viešai paminėtas konkretus planas: po karo veiksmų nutraukimo į Ukrainą bus siunčiama tarptautinė pajėga. Ji vadinsis „Multinational Force Ukraine“, o jos tikslas – užtikrinti saugumą, atkurti kariuomenės pajėgumus ir padėti stabilizuoti padėtį šalyje.
Vadovybė pirmiesiems metams bus įkurta Paryžiuje, vėliau planuojama ją perkelti į Londoną. Kyjive veiks koordinavimo padalinys. Sprendimą palaikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris.
„Koalicija rūpinasi, kad turėtume pajėgas, kurios galės būti dislokuotos po paliaubų ir atgrasytų Rusijos agresiją ateityje,“ – sakė Starmeris.
Po paliaubų – karių dislokavimas ir oro erdvės apsauga
Kaip nurodoma ES Tarybos pareiškime, ši daugianacionalinė pajėga turėtų būti dislokuojama tik pasibaigus aktyviems karo veiksmams. Ji padėtų užtikrinti Ukrainos oro ir jūros erdvės saugumą, taip pat prisidėtų prie Ukrainos kariuomenės regeneracijos.
Kol kas nenurodomas konkretus karių skaičius, tačiau dokumente aiškiai pažymima, kad daugelis valstybių narių išreiškė pasirengimą prisidėti, o Ukraina „yra pasiruošusi išduoti oficialius kvietimus“ ir sudaryti atitinkamus susitarimus.
Svarbiausiu prioritetu šiuo metu išlieka oro gynybos sistemų stiprinimas. Jungtinė Karalystė pažadėjo Ukrainai perduoti daugiau kaip 5000 oro gynybos raketų, o ES šalys svarsto didinti finansavimą dronų perėmėjų gamybai. Tai atsakas į pastarųjų savaičių Rusijos atakas, kurios, pasak ES dokumento, nusinešė daugiau nei 700 civilių gyvybių ir sužeidė daugiau kaip 3500 žmonių.
„Per šiuos keturis mėnesius, kai Ukraina laikėsi besąlygiško ugnies nutraukimo, Rusija suintensyvino atakas prieš civilius – tai brutaliausios oro atakos nuo karo pradžios“, – pabrėžiama ES Tarybos pareiškime.
JAV dalyvauja kol kas tik diplomatiškai
Šį kartą Londono susitikime dalyvavo ir JAV atstovai – tai buvo pirmas toks oficialus jų įsitraukimas į „norinčiųjų koalicijos“ susitikimą.
Specialus prezidento Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas, senatoriai Lindsey Grahamas ir Richardas Blumenthalas prisijungė prie diskusijų ir patvirtino naujų sankcijų planus prieš Rusiją, įskaitant siūlomus 500 proc. muitus šalims, kurios vis dar perka rusišką naftą.
„Nuotrauka su tiek daug lyderių, pasiruošusių remti Ukrainą – tai daugiau nei tūkstantis žodžių“, – sakė senatorius Blumenthalas uždarame susitikime, kurio ištraukas vėliau pakartojo Zelenskis.
Vis dėlto senatoriai aiškiai pabrėžė, kad JAV karių į Ukrainą nesiųs. Pagrindinė JAV funkcija yra finansinis, diplomatinis ir sankcijų koordinavimas.
„Tai nėra kažkas, kas automatiškai veda į taiką, bet galbūt atveria kelią link jos“, – po susitikimo sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, komentuodamas derybas su Sergejumi Lavrovu.
Pajėgos bus siunčiamos tik po ugnies nutraukimo
Nors ES pareiškime daugiausia dėmesio skiriama Ukrainos karinių pajėgumų atstatymui, taip pat užsimenama apie platesnę misijos reikšmę – didelės apimties pajėgų dislokavimas būtų pirmas tokio tipo žingsnis Europos žemyne nuo Balkanų konfliktų laikų. Italijos vadovė Giorgia Meloni pabrėžė, kad atgrasymas išlieka esminiu veiksniu:
„Primenu: tik atgrasymas gali užtikrinti paliaubas – kas nėra naivus, tą puikiai supranta“, – teigė Meloni.
Romos konferencijos dalyviai. Stop kadras
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje Romoje padėkojo už ES ir JAV paramą, bet taip pat pabrėžė būtinybę imtis aktyvesnių veiksmų sušaldyto Rusijos turto atžvilgiu.
