Dažno pasiteiravus, nuo ko priklauso gera sveikata, nė karto neteko išgirsti apie darbo—poilsio režimo svarbą ir nuovargio bei triukšmo daromą žalą
Čia gal dėl to, kad formuluotė „darbo ir poilsio režimas“ skamba kaip sovietmečio palikimas ir atgyvena, ramus poilsis tapo nebemadingas, nesuprantamas ir kelia nerimą, o atostogomis įprasta tapo vadinti kelias laisvas dienas?
Šiandien jaunajai tėvų kartai įprasta kūdikius „pratinti“ prie triukšmo, laikyti garsios kavinių muzikos aplinkoje ar drauge lankytis koncertuose, o namuose jo dėmesį atitraukti TV ekrano ar mobilaus telefono vaizdais — nesusimąstant apie grėsmes.
Akcentuojant mitybos, judėjimo ir papildų vartojimo būtinybę, pamirštama, kad triukšmas yra antras pagal žalą visuomenės sveikatai po oro taršos (apie tai praneša Europos aplinkos agentūra). Miesto žmogui tai garantija anksčiau ar vėliau įsigyti ligą. Lėktuvai, lapų pūstuvai, oro kondicionieriai, statybinė technika, gatvės eismas, lojantys šunys, sirenos, savanoriškai maksimaliu garsu klausoma muzika ir priverstinai girdima — kavinėse ir restoranuose. Apie decibelų krūvį šiandieniniuose kino teatruose ir koncertuose — kiek vėliau.
Nemaloni tiesa, bet auga būsimų priekurčių hipertonikų karta vien dėl ką tik paminėtų faktorių
Mitybos, žalingų įpročių ar namuose naudojamos chemijos dabar neaptarinėsime.
Triukšmo tarša ne tik sukelia klausos praradimą, spengimą ausyse, bet ir gali sukelti arba paaštrinti širdies ir kraujagyslių ligas, 2 tipo diabetą, miego sutrikimus, stresą, psichikos sveikatos ir pažinimo problemas, įskaitant atminties sutrikimus ir dėmesio trūkumą, mokymosi vėlavimą vaikystėje ir mažą gimimo svorį. Mokslininkai tiria kitas galimas sąsajas, įskaitant ir su demencija susijusias.
Miesto plėtra ir miškų kirtimas naikina natūralius anglies dioksido absorbcijos rezervuarus ir pašalina natūralius garso buferius.
Apskaičiuota, kad DĖL NUOLATINIO TRIUKŠMO poveikio Europoje kasmet užregistruojama 48 000 naujų širdies ligų atvejų ir 6,5 milijono žmonių sutrikdomas miegas. Mėginsite problemą spręsti melatoninu? Galima ir taip, jei vietoje vienos pageidaujate kelių sveikatos problemų.
Triukšmas tapo šiuolaikinio žmogaus nuolatiniu palydovu
Triukšmas yra kapiliarų funkcijos sutrikimo paleidžiamasis mechanizmas — kapiliarų fiziologiją užmiršę šiandienos gydytojai padėti jums galės tik skirdami papildomą vaistų dozę.
Bet koks nuovargis (raumenų, emocinis, vizualinis, akustinis ar virškinimo sistemos) visada sukelia humoralinius, audinių ir ląstelių pokyčius. Garsus muzikos klausymas, triukšminga darbo ar poilsio aplinka, sveiko proto ribas viršijantis garsas kino teatruose — to pakanka, kad būtų padėtas pamatas ligai atsirasti.
Muzikos klausymasis su ausinėmis didžiausiu garsumu (įprasta jaunimui, argi ne?): 96—110 dB.
Sporto renginiai: 94—110 dB.
Kino teatrai: 70—104 dB.
105—110 dB garsas gali padaryti žalos per 5 min…
Kiekvienas keturių decibelų triukšmo padidėjimas, palyginti su pradiniu lygiu, buvo susijęs su maždaug 4 proc. padidėjusiomis širdies ir kraujagyslių problemomis, tokiomis kaip vainikinių arterijų liga ir insultas. Kuo daugiau transporto triukšmo dalyviai patyrė ilgą laiką, tuo didesnė jų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Ankstesni tyrimai taip pat siejo triukšmo poveikį su trumpalaikiais kraujotakos pokyčiais, įskaitant kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį ir kraujagyslių susiaurėjimą.
Net ir tie, kurie vengia triukšmo taršos, tiek būdami pabudę, tiek miegodami, patiria autonomines streso reakcijas
Supraskime — vaikai taip pat. Todėl nesistebėkite, kodėl jie serga. Skiepyti ar neskiepyti — skirtumo aptariamu atveju nebus.
Ahmedas Tawakolas, Masačusetso bendros ligoninės HMS medicinos docentas, ir Michaelas Osborneʼas, HMS medicinos instruktorius Masačusetso bendrojoje ligoninėje, panaudojo pažangų PET skenavimą, kad įrodytų, jog transporto keliamas triukšmas yra susijęs su padidėjusiu migdolinio kūno aktyvumu, palyginti su reguliacinėmis žievės sritimis. Migdolinio kūno aktyvumas gali sukelti streso kelius, įskaitant uždegimą, kurie gali sukelti širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligas.
Nei vienas negalavimas ir nė viena liga neatsiras, jei prieš tai nebuvo užsitęsusio nuovargio. Tai organų funkcinio pajėgumo sumažėjimas, kurį sukelia pervargimas, su jį lydinčiu negalavimo jausmu, sumažėjusiu darbingumu, bendru silpnumu, dėmesio koncentracijos stoka, irzlumu ir kitais požymiais. Nesunkiai galėtume išvengti ligų ir ženkliai pagerinti jau sergančių žmonių sveikatą, skirdami pakankamai dėmesio kapiliarų fiziologijai ir supratimui apie nuovargio daromą žalą. Kiekvienas ir bet koks užsitęsęs nuovargis — raumenų ar emocinis — visada sukelia kraujo ir šlapimo sudėties pokyčius.
Analizuojant pavargusių žmonių laboratorinių tyrimų duomenis, gali būti randamas tiek eritrocitų skaičiaus padidėjimas, tiek per mažas jų skaičius. Esant saikingam nuovargiui, kraujyje galima aptikti didesnį kiekį retikuliocitų — jaunų, nesubrendusių eritrocitų formų, o ypatingai didelio nuovargio fone eritrocitų skaičius sumažėja ir netgi yra slopinama kaulų čiulpų veikla, kur gaminami eritrocitai. Žmogui diagnozuojama hipochrominė anemija ir skiriamas nereikalingas gydymas. Kaip ilgai džiaugsimės tokio gydymo rezultatais — atspėti nesunku…
Tokiame fone atlikti laboratoriniai tyrimai visada bus klaidinantys ir įsuks žmogų į nuolatinį ydingą tyrimų—gydymosi ratą, užuot išsprendus sveikatos sutrikimo problemą iš esmės paprasčiausiais būdais: išklausiant, apžiūrint, įvertinant kraujospūdžio ir pulso rodiklius, odos reakciją į mechaninį dirginimą (dermografizmą), prakaitavimo intensyvumą, vyzdžių reakciją, kvėpavimo ritmą. Dar visai neseniai tokios informacijos svarba buvo neabejotina, suteikianti gydytojui daug reikalingos informacijos ir leidžianti išvengti perteklinių tyrimų bei visada tokiais atvejais nereikalingo gydymo.
Stipriai išreikštas nuovargis visada daro poveikį ir kraujo krešėjimui — jį didina
Nuovargis taip pat provokuoja leukocitų, limfocitų, trombocitų skaičiaus padidėjimą. Todėl gydytojas, vertindamas tokių tyrimų rezultatus, privalėtų pasidomėti žmogaus gyvensenos įpročiais ir, užuot skyręs jam medikamentus, rekomenduotų susitvarkyti darbo ir poilsio režimą arba bent jau įspėti, kokių rimtų ligų pradžia gali tapti tokie nukrypimai.
Ne vien kraujo, bet ir šlapimo tyrimuose po ilgesnį laiką trukusios raumenų įtampos sukelto nuovargio gali būti stebimi pokyčiai — albuminų ir grūdėtų cilindrų atsiradimas. Beprasmiška tikėtis, kad gydytojas nepervertins tokio tyrimo rezultatų, o pacientui pavyks išvengti nereikalingų papildomų diagnostikos metodų ir gydymo — studijų metais mūsų to nemokė, o konferencijų metu apie tai nekalbama…
Jei tikitės, kad tokiu būdu bus aptikta pati ligos pradžia ir anksti skirtas gydymas problemas pašalins — eilinį kartą teks skaudžiai nusivilti. Nei vaistai, nei papildai ligą sukėlusiai priežasčiai jokios įtakos padaryti negali, o kiekvienas be reikalo paskirtas vaistas problemą tik paslėps giliau, kol ji manifestuos gerokai stipresne išraiška.
Nuolat daug dirbant, per mažai ilsintis — tiek nuo protinio, tiek nuo fizinio krūvio — kūno audiniai išeikvoja daug energinių išteklių, deguonies, glikogeno. To pasekoje atsiranda kenksmingų medžiagų apykaitos produktų: pieno rūgšties, amino rūgščių ir kitokių baltyminių medžiagų pertekliaus kraujyje. Organizmui nuolat trūksta laiko atsistatymui, eikvojamos glikogeno atsargos, dėl ko kepenys neįstengia suskaidyti baltyminių dalelių iki nekenksmingų galutinių medžiagų apykaitos produktų ir taip palaipsniui nuodijamas organizmas, daroma neigiama įtaka organų funkcijoms.
Fizinis nuovargis, nuovargis nuo karščio ar iššauktas cheminių organizmo pokyčių įvairius mūsų kūno organus ir sistemas veikia skirtingai, bet patys svarbiausi nerviniai centrai bet kuriuo atveju turės didžiausią apsaugą nuo nuovargio ir labiausiai saugos gyvybiškai svarbiausias funkcijas — dėl nervų sistemos audinių hierarchijos.
Nuovargis organizme kaupiasi palaipsniui
Nuovargis organizme kaupiasi palaipsniui, progresuodamas, ir kiekvieną kartą šį reiškinį galima drąsiai pavadinti apsinuodijimu, kurį galima pašalinti suaktyvinus nuodingų metabolitų išskyrimą, reguliariai taikant kapiliarų funkciją atstatančias procedūras ir pakeitus gyvenimo būdą.
Nuolatinis nuovargis, tapęs šių dienų norma, sudaro palankias sąlygas degeneracinių ir infekcinių ligų atsiradimui. Įvairūs nuovargio tipai neišvengiamai sukels skirtingus susirgimus — tai nepažeidžiamas įstatymas. Neįtariant apie tokio mechanizmo egzistavimą, skeptiškai vertinsime nuovargio svarbą ligų atsiradimui ir visada pralošime.
Medikams dažniau reiktų prisiminti, kad kai kuriais atvejais užsitęsęs nuovargis tampa Adisono–Birmerio piktybinės anemijos, leukemijos, kaulų čiulpų funkcijos slopinimo ir trombų susidarymo priežastimi. Tai — pavojinga. Tiek dėl ligų, tiek dėl skirto gydymo sukeliamos grėsmės, nes priežastis nėra pašalinama iki kol žmogus mėnesiams neatgula patalan dėl sunkios ligos.
Kai kuriems, tokiu priverstiniu būdu pailsėjus, pavyksta pasveikti, o ateityje geresnė sveikata ir sėkmė lydi tuos, kurie ne tik tokiu būdu sveikdami ilsėjosi, bet ir padarė tinkamas išvadas bei pakeitė gyvensenos įpročius.
Kiekvienas turime genetinį polinkį ir didesnę tikimybę vienam ar kitam sveikatos sutrikimui ar ligai atsirasti, bet jei gyvenimo būdas nebus palankus ligas sukeliantiems genams aktyvuotis — ligos išvengti paprasčiausiai pavyks.
Tai tikrai būtų paprasta, jei kiekvienas turėtume teisingų žinių tiek, kiek šiandien dezinformacijos, sklindančios iš kiekvieno TV ekrano, internetinės paieškos ar žurnalo puslapių. Ir jei konservantų, antibiotikų ir hormonų turintį maistą pakeistume natūraliu.
Tinkamas darbo ir poilsio režimas bei natūralūs gydymo metodai — tiek pakaktų, kad 90 proc. populiacijos niekada neperžengtų poliklinikos slenksčio.
