Rimas JANKŪNAS: Kodėl Sausio 13-ąją nesegėsiu neužmirštuolės

Šiomis dienomis jautriai ir pagarbiai prisimename 1991-ųjų metų sausio įvykių aukas

Šiomis dienomis jautriai ir pagarbiai prisimename 1991-ųjų metų sausio įvykių aukas, tautos kovą už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, simbolius, kurie lydėjo tautinio atgimimo laikotarpiu: Trispalvę, Vytį, Gediminaičių stulpus.

Tačiau 2014 metais atsirado dar vienas, naujas, svetimas simbolis – neužmirštuolė. Ilgainiui paaiškėjo, kad tai – konservatorių viešųjų ryšių kampanija. Tais metais prasidėjo masinė neužmirštuolių gamyba ir prekyba, netrukus Monika Navickienė savo vardu užregistravo neužmirštuolę kaip prekės ženklą.

Kam reikalingi svetimi, mums nežinomi ženklai, neturintys nei istorinės tradicijos, nei tęstinumo, nei prasmės, kai yra mūsų tapatybėje ir valstybėje įsitvirtinę, įstatymo saugomi simboliai, lydėję mus į laisvę ir dabar mūsų žingsnius lydintys?

Viešumon praslydus, kad brukamas naujasis simbolis aiškiai siejamas su viena politine jėga ir yra M.Navickienės asmeninė nuosavybė, prekės ženklo naudojimosi teises konservatorė perleido Kovų už laisvę atminimo asociacijai „Neužmiršk“. Tik nutylėjo, kad jos steigėjai – taip pat vien konservatoriai: Rasa Juknevičienė, Vytautas Landsbergis, Tadas Langaitis, Mykolas Majauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Aistė Gedvilienė ir ji pati. Oficialiai akciją rėmė vienintelė TS-LKD partija ir įvairios jos asocijuotos struktūros: jaunieji konservatoriai, jaunieji krikščionys-demokratai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.

Neužmirštuolės sąsajos su viena politine partija niekur nedingo

Maža to, konservatorių valdymo laikais neužmirštuolė buvo jėga brukama per valstybines institucijas, televizijas, švietimo įstaigas ir visuomenines organizacijas. Nesisegti neužmirštuolės minint tragiškus Sausio 13-osios įvykius reikėjo drąsos. Segėti jas reiškė politinį lojalumą. Ji tapo ne vienybės, o atskirties ženklu.

Jokia partija, jokia valdžia, gavusi mandatą laikinai valdyti, negali tapatintis ir savintis valstybės simbolikos ir istorinės atminties. Gal neužmirštuolė turėjo (ir tebeturi?) įtvirtinti vienos partijos galios pranašumą – neužmirškite konservatorių ir kas yra tikrieji patriotai?

Dar 2011 metais Giedrius Reimeris sukūrė ženklą-logotipą „Laisvės liepsna“ su stilizuotais Gediminaičių stulpais. Šis ženklas buvo adaptuotas įrašant metus „1991-2021“ ir Seime patvirtintas minint Sausio įvykių 30-metį. Tai jau mūsų savastis, kaip ir Trispalvė ar Vytis.

Antra vertus, tikrųjų laisvės simbolių keitimas į Alzheimerio ligos ženklą rodo, kad kai ką svarbaus tikrai būsime pamiršę, kai Sausio 13-osios minėjime dalyvauja ir TSKP „platformininkė“, priešo pusėje 1990-ųjų kovo 11-ąją buvusi Dalia Grybauskaitė.

Valstybė negali stovėti ant melo pamatų

Todėl gruodžio 19 d. posėdyje Seimo posėdyje pasakiau „Ger­bia­mi ko­le­gos, ar­tė­ja Sau­sio 13-oji – tur­būt vi­siems mums šven­ta die­na ir sim­bo­li­nė Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės gy­ni­mo die­na. De­ja, ma­nau, kad dau­ge­lį, ypač tuos, ku­rie nu­ken­tė­jo nuo oku­pan­to rep­re­si­jų, skau­džiai žei­džia tai, kad iki šiol, net ir šią die­ną, pa­si­tai­ko, kad Sei­me lan­ko­si as­me­nys, ku­rie Ko­vo 11-ąją, skel­biant Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, bu­vo oku­pan­to pu­sė­je. Aš kvie­čiu ger­bia­mą Sei­mą im­tis žings­nių, kad to­kiems žmo­nėms bū­tų už­da­ry­tos du­rys į Sei­mą bent jau sau­sio 13 die­ną. Ačiū.“

Gavęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio kvietimą į 2025 metų sausio 13 d. Laisvės gynėjų dienos minėjimą ir Laisvės premijos įteikimo ceremoniją atsakiau, kad mano dalyvavimas priklausys nuo to, ar imtasi atitinkamų priemonių.

Puikiai prisimename, už ką buvo pralietas kraujas Sausio 13-ąją, ir kovos simbolius. Dėl to nereikia prie Seimo šiukšlinti mėtant popierines neužmirštuoles.