Paviešintas slaptas JAV prezidentų susirašinėjimas
Prezidentinė 42-ojo JAV prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) biblioteka paviešino laišką, kurį jam 1994 metų pavasarį atsiuntė 37-asis JAV vadovas Ričardas Niksonas (Richard Nixon). [1]
Jame, be kitų minčių, politikas perspėjo ir apie galimą „sprogimą“ Ukrainoje. [2]
1994 metais R. Niksonas lankėsi Ukrainoje ir Rusijoje, grįžęs iš kurių ir parašė laišką B. Klintonui.
Kalbėdamas apie potencialiai pavojingą situaciją Ukrainoje, R. Niksonas išsakė prielaidą, kad „jeigu tai taps nekontroliuojama, Bosnija pasirodys kaip šventė vaikų darželyje“ (turėtas omenyje 1992 – 1995 metų etninis ginkluotas konfliktas buvusioje Jugoslavijos respublikoje Bosnijoje ir Hercegovinoje).
R. Niksonas nerimavo ir dėl to, kad tuometinio Ukrainos prezidento Leonido Kravčiuko reitingas buvo gerokai mažesnis negu Rusijos lyderio Boriso Jelcino. Atkreipė politikas dėmesį ir į Ukrainoje vėluojančią privatizaciją. [3] Jo skaičiavimais, pastaroji Ukrainoje apėmė tik 2 – 5 proc. ekonomikos, o Rusijoje šis rodiklis buvo pasiekęs 40 proc.
Tuo pat metu R. Niksonas akcentavo, kad Vašingtonui ir Kijevui būtina stiprinti diplomatinius santykius. Savo pastebėjimus jis grindė amerikiečių verslininkų nusiskundimais, kad JAV faktiškai nedalyvauja Ukrainos ekonominiame gyvenime.
„Jums bus primygtina rekomenduota peržiūrėti turimas lėšas tam, kad būtų suteikta pagalba visai buvusiai Tarybų Sąjungai. Toks žingsnis būtų klaidingas. Mūsų turimų išteklių apimtys yra ribotos. Visos artimojo užsienio šalys yra svarbios, Visgi Ukraina priskirtina kitai kategorijai: ji nepakeičiama“, – rašė tuometiniam JAV vadovui eks-prezidentas.
Boriso Jelceno žlugimas buvo nuspėtas JAV
Be kita ko, pasak R. Niksono, kalbėdamas su juo L. Kravčiukas prognozavo, kad B. Jelcinas praras valdžią.
„Paklausiau: Kaip? Dėl valstybinio perversmo ar per rinkimus? Jis atsakė: nei viena, nei kita. Jį apsups įtakingi asmenys ir padės iškilti panašiai taip, kaip Tuniso gyventojai pasielgė su prezidentu Habibu Burgiba (Habib Bourguiba)“, – pasakojo buvęs šalies vadovas. [4]
R. Niksonas atkreipė dėmesį į tai, kad po 1993 m. parlamento rinkimų B. Jelcinas tapo kitu –žmogumi.
„Jo užgėrimai trukdavo vis dažniau, vis ilgiau tęsdavosi depresijos laikotarpiai. Didžiausią nerimą kelia tai, kad Dūmoje ir šalyje stiprėjant antiamerikietiškoms nuotaikoms, jis nebegali vykdyti nei jums, nei kitiems vakarų lyderiams duotų įsipareigojimų“, – pabrėžė R. Niksonas.
Jis taip pat akcentavo, kad B. Jelcinas vadovauja JAV strategiškai svarbiausiai valstybei. Tuo pat metu visi tie, kurie pasikliauna pirmuoju Rusijos prezidentu, netrukus pastebės, kad jis nebeturi jokių politinių galių savo tiesioginių pareigų vykdymui.
Buvęs prezidentas rekomendavo tuometiniam JAV vadovui keisti bendravimo su B. Jelcinu stilių „Boriso ir Bilo draugystė“ ir daugiau dėmesio kreipti į kitus rusų politikus, potencialiai galinčius greičiau perimti valdžią Rusijoje negu to tikis JAV.
„Džorždas Bušas [vyresnysis] (George Bush) suklydo per daug ilgai, dėl tarpusavio artimų santykių, laikęsis Michailo Gorbačiovo. Jūs savo artimuose ir labai geruose santykiuose su B. Jelcinu tokios klaidos privalote vengti“, – perspėjo jis.
B. Klintonas gailisi, kad įtikino Ukrainą atsisakyti branduolinės ginkluotės
2022 m. rugsėjį B. Klintonas papasakojo apie pokalbio su B. Jelcinu, kurio metu buvo aptariama NATO plėtra, detales. Pasak jo, pirmasis Rusijos prezidentas netikėjo, kad Šiaurės Atlanto šalių aljansas galėtų smogti Rusijai. [5]
„Siūliau Rusijai ne tik specialią partnerystę, bet ir, galvojant apie ateitį, narystę NATO“, – teigė eks-prezidentas.
B. Klintonas prisiminė, kad perklausė B. Jelcino ar pastarasis tikrai manantis, jog JAV gali smogti Rusijai iš Lenkijoje esančios karinės bazės.
„Jis atsakė: Ne, bet daugelis Rusijoje taip galvoja, kadangi jų istorinė atmintis nepamiršo Hitlerio ir Napoleono“, – pasakojo buvęs JAV vadovas.
Šių metų balandį B. Klintonas pareiškė, jog gailisi dėl savo vaidmens 1994 m. pasirašant Budapešto memorandumą, remiantis kuriuo Ukraina atsisakė branduolinės ginkluotės. Pasak jo, patys ukrainiečiai branduolinių raketų nenorėjo atsisakyti, kadangi manė, jog tai yra vienintelis, ekspansijai nusiteikusią Rusiją stabdantis, ginklas.
B. Klintono nuomone, jeigu Kijevas būtų išsaugojęs branduolinio atgrasymo priemones, Rusija nebūtų užpuolusi Ukrainos.
„Jaučiu asmeninę kaltę dėl to, jog įtikinau juos [ukrainiečius] atsisakyti turimų branduolinių ginklų. Niekas iš jų netiki, kad Rusija būtų nusprendusi atakuoti, jeigu Ukraina ir toliau būtų turėjusi tokią ginkluotę“, – situaciją apibendrino B. Klintonas.
