Riaušių prie Seimo byloje nuosprendžio laukia net 87 kaltinamieji
Vilniaus miesto apylinkės teisme artėja prie pabaigos viena didžiausių pastarųjų metų baudžiamųjų bylų Lietuvoje – 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo kilusių riaušių byla. Trečiadienį teisme baigtos sakyti baigiamosios kalbos, išklausyti kaltinamųjų gynėjų atsikirtimai prokurorams, o ketvirtadienį kaltinamieji tęs savo paskutinius pasisakymus[1].
Tad visai netrukus teismas išeis rašyti nuosprendžio, kuris lems 87 asmenų likimą. Ši byla, prasidėjusi 2023 m. balandį, atskleidžia ne tik riaušių mastą, bet ir kelia klausimų apie protestų organizavimą bei teisėsaugos veiksmus.
77.lt primena, jog 2021 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje, prie Seimo, vyko protestas prieš tuo metu galiojusius COVID-19 ribojimus. Ryte prasidėjęs taikus mitingas vakare peraugo į chaosą: protestuotojai užblokavo Seimo įėjimus, o galiausiai buvo pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos (VST) ir riaušių malšinimo policijos pajėgos. Pareigūnai prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas ir fizinę jėgą. Šie įvykiai tapo pagrindu ikiteisminiam tyrimui, o vėliau – ir baudžiamajai bylai.
Teisėsauga nustatė, kad riaušėse dalyvavo 87 asmenys, kuriems pateikti kaltinimai dėl įvairių nusikaltimų: dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policijai ar kitiems viešojo administravimo funkcijas vykdantiems pareigūnams, provokavimo viešai smurtauti, turto niokojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo. Prokurorai prašo visus kaltinamuosius pripažinti kaltais, išskyrus du, kuriuos siūloma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamiesiems gresia kalėjimas iki 4 metų ir baudos iki 5 tūkst. eurų
Prokurorai siūlo griežtas bausmes. Iš 87 kaltinamųjų:
- 33 asmenims prašoma skirti realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų.
- 52 kaltinamiesiems siūloma laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymą atidėti. Šiems asmenims taip pat prašoma skirti įmokas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (nuo 2500 iki 5000 eurų) ir apriboti galimybę išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms be priežiūros institucijos leidimo.
Tarp kaltinamųjų išsiskiria keli asmenys, kuriems siūlomos ypač griežtos bausmės:
- Andrejus Lobovas, įvardijamas kaip vienas pagrindinių riaušių kurstytojų, gali būti nuteistas 4 metams kalėjimo. Prokurorai teigia, kad jis ragino nepaklusti pareigūnams ir veržtis į Seimą, vadindamas valdžią neteisėta.
- Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, jau atliekantis bausmę už finansinius nusikaltimus, gali sulaukti 4,5 metų laisvės atėmimo. Subendrinus su ankstesnėmis bausmėmis, galutinė bausmė siektų 5 metus ir 5 mėnesius.
- Arnoldas Misiūnas, kovinio sporto atstovas, rizikuoja būti nuteistas 3 metams kalėjimo.
- Astra Genovaitė Astrauskaitė, kaltinama riaušių organizavimu ir raginimu smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, gali sulaukti 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos vykdymas būtų atidėtas 2 metams. Prokurorai teigia, kad ji skatino mitingo dalyvius nepaklusti pareigūnams ir net esą ragino įvykdyti karinį perversmą.
Bylos metu nustatyta, kad riaušės esą padarė žalos ne tik viešajai tvarkai, bet ir asmenims bei institucijoms. Teisme 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, iš jų keturi pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, bendrai siekiančios 24 500 eurų.
Taip pat įvairios institucijos pateikė ieškinius dėl turtinės žalos, kurios suma siekia 112 770 eurų. Šiuos ieškinius pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir VST. Prokurorai prašo šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.
Teisiama net ir vieniša keturių vaikų mama
Tarp kaltinamųjų yra ir keturių vaikų mama Erika Andriukaitienė, kurios situacija kelia daug diskusijų. Kaune gyvenanti našlaitė, viena auginanti nepilnamečius vaikus, teisme susiduria su rimtais iššūkiais. Per bylos nagrinėjimo laikotarpį moteris jau gavo baudų už maždaug 1500 eurų dėl neatvykimo į teismo posėdžius. Pavyzdžiui, už neatvykimą į vieną posėdį jai skirta 300 eurų bauda, o kitam kaltinamajam, Arvydui Jasaičiui, už dviejų posėdžių praleidimą – 500 eurų.
E. Andriukaitienės advokatė Snaiguolė Mažeikienė teigia, kad teismas elgiasi neteisingai, neleisdamas moteriai dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu.
„Ji augina keturis vaikus, jeigu su vaikais kas nutinka, ji ne visada gali gauti pažymas“, – sakė advokatė.
Pasak jos, teismas tik kartą per pusantrų metų leido E. Andriukaitienei prisijungti nuotoliniu būdu, nors prašymų buvo daug. Tuo metu užsienyje dirbantiems kaltinamiesiems tokia galimybė suteikiama reguliariai.
Prokuroras Remigijus Matevičius siūlo E. Andriukaitienei skirti daugiau nei dvejų metų realią laisvės atėmimo bausmę, pabrėždamas, kad moteris buvo nubausta ir už vairavimą išgėrus bylos nagrinėjimo metu. Advokatė S. Mažeikienė nesupranta, kodėl teismas taip griežtai vertina jos ginamosios situaciją, ir teigia, kad moteriai sunku nuolat važinėti iš Kauno į Vilnių, nes nėra kam prižiūrėti vaikų.
Kaltinamieji nusprendė kreiptis į Donaldą Trumpą
Dalis kaltinamųjų, manydami, kad yra neteisingai teisiami, ėmėsi neįprastų veiksmų. Jie rinko parašus, ketindami kreiptis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, prašydami europarlamentaro Petro Gražulio perduoti jų peticiją. Kaltinamoji Astra Genovaitė Astrauskaitė teisme teigė:
„Kreipsimės į Trumpą. Baidenas iškėlė bylas daugybei žmonių. Kapitolijaus šturmas: ten buvo ir langai išdaužyti, ir į vidų įeita. Trumpas akivaizdžiai suprato, kad buvo provokacijos. Lietuvoje taip pat buvo provokacijos, buvo provokatorių.“
A. G. Astrauskaitė tvirtino, kad riaušės prie Seimo galėjo būti organizuotos specialiųjų tarnybų, siekiant išgąsdinti protestuotojus. Kaltinamieji nusprendė perduoti D. Trumpui straipsnius apie jų persekiojimą ir įrašus, tikėdamiesi, kad jis, kaip NATO narės šalies partneris, atkreips dėmesį į jų situaciją. Peticiją taip pat žadėta pristatyti ir Lietuvos prezidentui bei Seimo nariams.
