Buvęs Vilniaus arkivyskupijos kunigas atsidūrė teisme
Dar viena rezonansinė byla pasiekė teismą ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Generalinė prokuratūra pranešė, kad buvusiam Vilniaus arkivyskupijoje tarnavusiam kunigui pareikšti kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius. Baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kur bus vertinamos visos surinktos aplinkybės ir įrodymai.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o procesui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Kol kas oficialiai neskelbiama, kiek galimų nukentėjusiųjų yra byloje, kokio pobūdžio kaltinimai pareikšti ir kokiu laikotarpiu, kaip įtariama, galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos[1].
Daugiau informacijos apie šį rezonansinį tyrimą antradienį ketina pristatyti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius. Tikimasi, kad spaudos konferencijoje bus atskleista daugiau detalių apie bylos aplinkybes, pareikštus kaltinimus ir tolimesnę teismo proceso eigą.
Arkivyskupija laukia daugiau informacijos
Kol teisėsauga ruošiasi viešai pristatyti daugiau informacijos, Vilniaus arkivyskupija nuo platesnių komentarų susilaiko. Kurijos atstovas kunigas Mykolas Sotničenka teigė, kad pirmiausia laukiama Generalinės prokuratūros spaudos konferencijos, po kurios, esant daugiau oficialios informacijos, bus paskelbta ir arkivyskupijos pozicija.
Bažnyčios atstovas taip pat neatsakė į klausimą, ar šiuo metu vykdomas vidinis kanoninis tyrimas dėl šio atvejo. Todėl kol kas nėra aišku, ar, be baudžiamojo proceso, Bažnyčia yra pradėjusi savarankišką aplinkybių vertinimą pagal kanonų teisę.
Tokiais atvejais įprastai vyksta ir bažnytiniai procesai, tačiau šiuo metu arkivyskupija jokios papildomos informacijos apie galimus veiksmus nepateikia.
Ankstesni tyrimai ir pastangos stiprinti nepilnamečių apsaugą
Ši byla dar kartą atkreipė dėmesį į nepilnamečių apsaugos klausimus religinėse bendruomenėse. Kaip anksčiau skelbta, praėjusiais metais Lietuvos vyskupijose buvo gauti du pranešimai apie galimus nepilnamečių seksualinio išnaudojimo atvejus. Gavus šią informaciją, abiem atvejais buvo pradėti kanoniniai tyrimai.
Metų pabaigoje įvairiose Lietuvos vyskupijose iš viso buvo tiriami penki galimo seksualinio išnaudojimo atvejai. Du iš jų pradėti 2025 metais, o dar trys buvo tęsiami iš ankstesnių metų. Tai rodo, kad dalis tokių tyrimų trunka ilgą laiką ir reikalauja išsamaus aplinkybių vertinimo.
Siekdama stiprinti prevenciją ir užtikrinti saugesnę aplinką vaikams bei paaugliams, Lietuvos vyskupų konferencija 2025 metais surengė 17 specialių mokymų. Juose dalyvavo 287 žmonės – dvasininkai, vienuoliai, katalikiškų organizacijų darbuotojai ir savanoriai. Mokymų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama nepilnamečių apsaugai, galimų rizikų atpažinimui bei saugios aplinkos kūrimui.
Po ankstesnių skandalų – daugiau dėmesio nukentėjusiesiems
Dar 2024 metais Vilniaus arkivyskupija įsteigė seksualinę prievartą Bažnyčioje patyrusių žmonių išklausymo tarnystę. Pasak arkivyskupo Gintaro Grušo, jos tikslas – suteikti nukentėjusiesiems saugią erdvę papasakoti savo patirtį ir gauti profesionalią pagalbą. Kreiptis galima elektroniniu paštu, o susitikimus veda specialiai parengti pasauliečiai, psichologai ir socialinio darbo specialistai.
Anot G. Grušo, ši tarnystė nėra nei apklausa, nei teisminis procesas – specialistai pirmiausia išklauso žmogų, įvertina jo situaciją ir prireikus informaciją perduoda vyskupui bei teisėsaugai, kurie sprendžia dėl galimo tyrimo pradėjimo. Kreiptis kviečiami ne tik nukentėjusieji, bet ir jų artimieji ar asmenys, turintys žinių apie galimą seksualinę prievartą bažnytinėje aplinkoje.
Ši iniciatyva buvo pristatyta po didelio atgarsio sulaukusios istorijos apie kunigą Kęstutį Palikšą. Tuomet pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo vertimo lytiškai santykiauti, tačiau vėliau šie kaltinimai buvo panaikinti, nenustačius pakankamai įrodymų. Vis dėlto dvasininkui buvo skirta bauda už pornografinio turinio laikymą.
Pagal Lietuvos įstatymus kiekvienas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta ir patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
