Nusitaikė į Palangos baseiną
Palangiškiai netveria pykčiu – Konkurencijos taryba jau užsimojo padaryti tvarką regione ir spręsti dėl išskirtinai savivaldybės lėšomis pastatyto baseino perdavimo į privačias rankas. Palangos meras Šarūnas Vaitkus neslėpė, kad Konkurencijos taryba ne tik neatlieka savo darbo, bet ir prieštarauja savo veikimo procesams ne skatindama konkurenciją, bet ją ribodama. Tuo tarpu publicistas Algimantas Rusteika atkreipė dėmesį į įdomias detales šioje istorijoje – į kieno rankas norima perduoti savivaldybei priklausančio baseino valdymą ir kas ėmėsi vadovauti Konkurencijos tarnybai. Tačiau pajūrio gyventojai lengvai pasiduoti neketina ir jau šeštadienį bus rengiama akcija prieš baseino atidavimą privatininkams.
Palangos meras Š. Vaitkus jau abejoja, ar dar liko vietos po Lietuvos padange viešajam interesui, nes viską į kišenes be jokių skrupulų žeriasi privatininkai. Tą norima padaryti ir su išskirtinai Palangai priklausančiu baseinu ir, žinoma, ne be Konkurencijos tarnybos pagalbos.
Pasak jo, visai neseniai Palangos miesto savivaldybė gavo pranešimą iš šios tarnybos, neva bus sprendžiama, kad Palangos miesto baseinas, kurį Palanga pasistatė savo iniciatyva išskirtinai savo savivaldybės ir valstybės lėšomis, per 12 mėnesių nuo Konkurencijos tarnybos nutarimo paskelbimo datos būtų perduotas į privataus verslo rankas.
Š. Vaitkus pastebi, kad savivaldybėms priklausančio turto susigraibstymas jau tampa normalia praktika pajūryje, kai jame esantys didžiausi ir pagrindiniai sporto, pramogų ir renginių objektai – Klaipėdos arena, Klaipėdos baseinas ir kiti jau esą yra sutelkti vienose ir tose pačiose verslo rankose. Ne išimtis ir Kauno „Girstučio“ baseinas, kurį valdo to pačio verslo rankos.
Išlaidos – bendros, o pelnas – tik verslui
Palangos meras piktinasi, kad pajūryje verslo nusavinti svarbūs kultūriniai ir sporto objektai buvo statyti iš bendrų ES struktūrinių fondų lėšų, valstybės ir savivaldybių lėšų. O šios ėmė vieną dieną ir nebeteko savo teisių į objektus, nes jie buvo perduoti verslininkams ir staiga taps tik laikinomis nuomininkėmis.
Štai Klaipėdos miesto baseinas arba Klaipėdos daugiafunkcinis sveikatingumo centras buvo atidarytas 2018 metais, o jo projektavimo ir statybos darbų vertę, sudariusią beveik 17 mln. eurų, sudarė bendros lėšos: iš ES struktūrinių fondų, valstybės ir Klaipėdos savivaldybės.
„Iš viešos ir prieinamos informacijos matyti, kad objektas koncesininkui perduotas valdyti 15 metų, jis per visą šį laiką turės investuoti apie 400 tūkst. eurų – nupirkti sporto inventoriaus, suoliukų ir pan., arba apie 26,6 tūkst. eurų per metus.
Tuo tarpu baseiną pastačiusi Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo per metus iš koncesininko nusipirkti paslaugų, kurių vertė apie 200 tūkst. eurų. Tad per visą nuomos laikotarpį savivaldybė, pati pasistačiusi baseiną, nuomininkui turės sumokėti apie 3 milijonus eurų?“ – piktinosi Š. Vaitkus.
Panašiai ir su Kauno kompleksu „Girstutis“, kuris su trimis baseinais po rekonstrukcijos buvo atidarytas 2013 metais, už rekonstrukcijos darbus iš ES struktūrinių fondų, valstybės ir Kauno miesto savivaldybės lėšų atseikėjus 6,1 mln. eurų.
Kauno „Girstutį“ taipogi valdo tie patys koncesininkai kaip ir Klaipėdos baseine. „Girstučio“ nuomos terminas – dešimčiai metų, per kuriuos koncesininkai į jį turės investuoti apie 447 tūkst. eurų arba 45 tūkst. eurų per metus. O štai Kauno savivaldybė iš koncesininko turi pirkti moksleivių plaukimo pamokas.
Verslas nė per kur nepasiūlys tokių sąlygų gyventojams
Š. Vaitkaus tvirtinimu, privatus verslas niekuomet negalėtų gyventojams pasiūlyti tokių sąlygų Palangos baseine, kokias siūlo savivaldybė. Štai Palangos baseine nemokamai lankytis gali ne tik antrokai, kuriems visoje Lietuvoje valstybė ir savivaldybės skiria lėšų įgyvendinant mokymo plaukti programą, bet ir beveik visų amžiaus klasių moksleiviai. Kitaip tariant, savivaldybė neperka šių paslaugų už šimtus tūkstančių eurų per metus.
Baseine taip pat taikoma ir ženkli senjoro nuolaida – štai nuo šių metų sausio iki lapkričio Palangos baseine ji jau buvo pritaikyta net 3 807 kartus.
Spaudos konferencijos metu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius neslėpė, kad į Lietuvą žengia nauja verslo rūšis, nereikalaujanti jokių investicijų – bereikia tik sulaukti, kol savivaldybė pastatys baseiną, areną, koncertų salę, o jau tada objektus nusavinti. Pasak M. Sinkevičiaus, užsienyje netgi yra toks terminas tokiems asmenims apibūdinti – skvoteriai.
Reaguodamas į tokius Konkurencijos tarnybos užmojus sureagavo ir Neringos meras Darius Jasaitis rėžęs, kad tarnyba turėtų nedelsiant registruotis lobistų sąraše, nes būtent tuo ir užsiima. Visgi, didžiausią nuostabą politikui sukėlė prokuratūros neveiksnumas šiuo klausimu.
Vienur tyli, kitur daro tvarką
Publicistas Algimantas Rusteika taipogi neslėpė savo nusivylimo Konkurencijos tarybos veikla. Štai kalbant apie elektros ir prekybcentrių monopolistus, ši tarnyba nė nesikrutina priimti jokių sprendimų, o štai padėti nusavinti savivaldybių pastatytus objektus – pati pirma.
Pasak A. Rusteikos, būtent Konkurencijos taryba lenkiasi privačiam kapitalui, kuris nieko neinvestavo į savivaldybės turtą, bet nepaisant to, savivaldybės yra prievarta verčiamos suteikti teisę jį „nuomotis“ verslui, o tokiais atvejais verslininkai lengva ranka valdo svetimą turtą ir užsidirba pelnus neišleisdami tam nė cento.
Taip ir Palangos baseino atveju – Palangai jį pasistačius už savo ir valstybės pinigus, jo tvarkymas buvo pavestas savivaldybės įmonei. Tačiau dabar jau pradėjo šaukti Konkurencijos taryba, neva dėl baseino tvarkymo turėjo vykti konkursas.
A. Rusteika piktinasi, kad tokiu atveju tuomet privatininkams derėtų atiduoti ne tik baseinus, bet ir viską, ką valdo savivaldybės – gatves, pastatus, mokyklas, darželius, vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, gatvių apšvietimo tinklus, sales ir stadionus.
Visuomenininkui pavyko išsiaiškinti, kad poreikį „gauti koncesiją“ išreiškė sporto mokykla „Nemunas“ iš Vilniaus, kurią sudaro tik vienas darbuotojas, pagal rekivizitus – Romanas Teličėnas.
Tuo tarpu Konkurencijos tarybos vadovą Šarūną Keserauską pasiūlė ne kas kitas kaip Andrius Kubilius, o paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė. A. Rusteika atkreipė dėmesį ir į Š. Keserausko gyvenimo aprašymą – jame nurodyta patirtis kontoroje „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“, kuri, pasak A. Rusteikos, esą rengė visas „WILLIAMS“ valstybinės aferos, kai buvo dykai ir dar su priemoka atiduodama Mažeikių nafta, juridinius dokumentus.
Baseino taip lengvai neatiduos
Tuo tarpu Palangos meras savo socialinėje feisbuko paskyroje paskelbė ir apie šį šeštadienį Palangos bendruomenės rengiamą akciją „Stop! Palangos baseino neatiduosime!“.
Į akciją šaukiami visi baseino likimui neabejingi miestelėnai ir kviečiami pritarti tam, kad šis baseinas išliktų miesto, o ne būtų perduodamas į privačias rankas, taip pat, kad visi palangiškiai turėtų teisę į kokybiškas ir visiems prieinamas sveikatinimo paslaugas.
Akcijos organizatorė bendruomenė „Palangos santarvė“ tikisi gyventojų palaikymo prieš tai, kad baseiną į savo rankas perimtų privatininkai, kurie iš to darytų verslą ir siektų pelno taip atimant galimybę iš vaikų turėti galimybę nemokamai lankyti plaukimo pamokas ir treniruotes, iš senjorų – dideles nuolaidas, o iš kiekvieno gyventojo – prieinamas kainas.
