<h2>Posistemis jau veikia, bet notarai ja naudotis negali</h2>
<p>Valstybės valdoma įmonė Registrų centras eilinį kartą demonstruoja savo nepasirengimą ne tik ekstremalioms situacijoms, bet ir negebėjimą atlikti elementarių darbų, būtinų sklandžiam darbui užtikrinti. Štai notarai skundžiasi, jog nuo rugpjūčio 1-osios turėjęs pradėti veikti posistemis JANGIS, reikalingas informacijos apie juridinių asmenų naudos gavėjus tikrinimui, neveikia ir notarai juo negali naudotis. Tačiau panašu, kad net ir tai netrukdo pinigų ir premijų lietui, kuriame maudosi Registrų centro vadovas nepaisant ne visų įgyvendintų tikslų.</p>
<p>Lietuvos notarų rūmai reiškia pasipiktinimą Registrų centro darbu, mat nuo pirmadienio, kada turėjo pradėti veikti naujas Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS), jie šia paslauga naudotis negali[1].</p>
<blockquote>
<p>Kaip teigė notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis, sistemoje pateikiamas pranešimas, kad notaras esą neturi reikiamų teisių naudotis šia sistema. Pasak jo, Registrų centras ne tik kad neužtikrina sistemos veikimo, bet ir net nėra apdorojęs sutarčių su notarais ir nesuteikė jiems prisijungimo teisių.</p>
</blockquote>
<p>Pasirodo, kad apie sistemos trukdžius Registrų centras buvo nesyk įspėtas, o paskutinis įspėjimas buvo nusiųstas dar prieš sistemai turint pradėti savo darbą – liepos 27-ąją, kai įvyko susitikimas su teisingumo viceministre Gabija Grigaite-Daugirde, VĮ Registrų centro Paslaugų valdymo direktore Diana Vilyte ir kitais Teisingumo ministerijos bei Registrų centro specialistais. Visgi, net ir tai minimos įstaigos nepaskatino atlikti „namų darbų“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/notaras-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Maudosi premijų lietuje – bet ar pelnytai?</h2>
<p>Nepaisant užleistų sistemų veikimo darbų, Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius, panašu, sau finansinių paskatų išties negaili. Štai dar 2021 m. paaiškėjus, kad S. Urbanavičius, už gerus 2020-aisiais pasiektus rezultatus sau negailėjo atsiriekti 22 380 eurų dydžio premijos[2], šiemet, panašu, nusileisti užsikeltai kartelei taipogi nežada.</p>
<p>„Lietuvos rytui“ pavyko išsiaiškinti, jog ir šiais metais S. Urbonavičius tikrai nesiruošia savęs nuskriausti ir net pasiruošė sau vėl atsiriekti 20 tūkst. eurų dydžio premiją nuo gardaus beveik 2 mln. eurų premijoms skirto pyrago[4]. Visgi, kai kurie dvejoja, ar išties šis vadovas to vertas, mat ne visi užsibrėžti tikslai buvo įgyvendinti.</p>
<p>Visgi, ši istorija kiek gilesnė nei iš pradžių gali pasirodyti, mat už lemiamą verdiktą bus atsakinga pati ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, mat būtent jai yra paskirta rekomendacija premijuoti S. Urbonavičių. Tačiau, kad beveik 8,6 tūkst. algą gaunantis biudžetinės įstaigos vadovas tokios premijos nenusipelnė, patvirtino Registrų centro valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvila.</p>
<blockquote>
<p>„Įmonės vadovas pasiekė ne visus rodiklius, todėl siūloma jam išmokėti 75 proc. maksimalios premijos. Bet ar ji bus tokia, ar mažesnė, nuspręs ministrė“, – teigė E. Vaišvila[4].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau patys Registrų centro pavaldiniai stebisi ne tik dabartiniu užmoju S. Urbonavičiui išmokėti tokio dydžio premiją, bet ir sprendimu jį panašia premija apdovanoti už 2020-uosius, kai Registrų centro serveriai skendėjo liūtyse. O štai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai esą tikino, kad tokio dydžio premija išmokėta už kovą su pandemija, o konkrečiau – dėl galimybių paso įdiegimo.</p>
<p>Tačiau su iššūkiais susidūrė ne tik Registrų centras, bet ir kitos įstaigos, tokių apdovanojimų negavusios. Tad už kokį puikų darbą ši premija jam skiriama?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/premija.jpg" alt="" /></p>
<h2>Serverinės skendo dėl aplaidumo</h2>
<p>Dar 2020-ųjų vasarą, po smarkios liūties užpylus Registrų centro serverines, strigo visos įstaigos valdomos sistemos – savo darbo negalėjo tęsti notarai, nebuvo galimybės pasinaudoti elektroniniais receptais ar pasirašyti elektroniniu parašu, dalis sistemų buvo visiškai sutrikusios. </p>
<p>Tačiau ekspertai pastebėjo esminę Registrų centro klaidą – pasirodo, įstaiga, sauganti itin svarbius gyventojų duomenis, nė nepasirūpinusi jų saugumu. Pavyzdžiui, šios įstaigos atstovas M. Samkus net teigė nesuprantantis, kodėl prieš 15 metų Duomenų centrui buvo pasirinkta intensyviu eismu pasižyminti Vilniuje esanti V. Kudirkos gatvė. Kitas aspektas – kodėl nebuvo apsvarstyta, jog galimai bus susidurta su stichinėmis nelaimėmis ir nebuvo sudaryti efektyvūs krizių valdymo ir veiklos atkūrimo planai[6].</p>
<blockquote>
<p>„Šiuo metu mes to rezervinio duomenų centro elektroninės sveikatos sistemos atveju neturėjome. Mes tą riziką žinojome, buvome įsivertinę, ir buvome jau finišo tiesiojoje, kad būtume įsirengę atskiroje lokacijoje rezervinį duomenų centrą, ir jis padėtų užtikrinti, kad, vienai serverio veiklai nutrūkus, nedelsiant, minučių, pusvalandžio, valandų bėgyje, galėtų pradėti veikti kitas“, – teigė M. Samkus[6].</p>
</blockquote>
<p>Visgi, sistemos, turėjusios rezervines laikmenas, išvengė didelių nepatogumų ir galėjo pradėti veikti jau sekančią dieną. Tarp tokių esą buvo ir gyventojų, nekilnojamojo turto registrai.</p>
