Regionų ministerijos nebus: prezidentas ragina centralizuoti plėtrą
Planuota Regionų ministerija Ingos Ruginienės Vyriausybėje nebus įsteigta. Tokį sprendimą patvirtino vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, susitikime su TS-LKD frakcija akcentavęs, kad ministerijos programoje nebėra, nors įdėtas darbas išlieka.
Anksčiau 19-oji Vyriausybė buvo žadėjusi steigti naują Regionų ministeriją, tačiau premjerės I. Ruginienės programoje šio tikslo nebėra – premjerė teigė, kad idėja neturi pakankamo visuomenės palaikymo[1].
Vasaros pabaigoje premjerė prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė alternatyvias koncepcijas. Prezidentas neseniai išreiškė viltį, kad Vyriausybė priims „teisingą sprendimą“ ir užtikrins, jog regioninės plėtros programos nebūtų paskirstytos atskiroms ministerijoms, o vykdomos centralizuotai.
Pažadėjo stiprinti VRM funkcijas
Tuo tarpu dar rugsėjo pradžioje, prieš tapdamas vidaus reikalų ministru, V. Kondratovičius žadėjo stiprinti regioninę politiką per esamų Vidaus reikalų ministerijos funkcijų plėtrą. Kaip jis teigė, VRM taps pagrindine institucija, atsakinga už regionų plėtros koordinavimą, savivaldos stiprinimą, investicijų pritraukimą bei gyvenimo kokybės gerinimą regionuose[2].
Ministro planuose – užtikrinti, kad regionų plėtros programos būtų efektyviai įgyvendinamos, mažinant skirtumus tarp didžiųjų miestų ir kitų teritorijų. VRM funkcijos bus naudojamos kaip pagrindinis mechanizmas, leidžiantis įgyvendinti konkrečias regionines iniciatyvas, skatinti savarankiškumą bei didinti ekonominį ir socialinį regionų potencialą.
Pasak V. Kondratovičiaus, tokiu būdu bus galima realiai sustiprinti regionų politiką, nesiekiančią naujos ministerijos, bet efektyviai pasitelkiančią esamas VRM kompetencijas ir išteklius.
Naujai ministerijai buvo numatyta skirti net 1,6 mlrd. eurų
Tuo tarpu kovo pabaigoje buvo pranešta apie naujos – Regionų ministerijos – steigimą. Dar tuomet skelbta, esą ministerija turėtų tapti pagrindiniu regioninės politikos koordinavimo centru, užtikrinti, kad investicijos būtų nukreiptos pagal regionų strategijas, o sprendimai įvairiose srityse – nuo būsto iki transporto ir kaimo plėtros – atitiktų vietos poreikius.
Ministerijos žinion taip pat būtų tekęs metodinės pagalbos savivaldybėms ir regionų taryboms teikimas, bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų įsitraukimo skatinimas, o dalis funkcijų turėjo būti decentralizuota, suteikiant vietos valdžiai daugiau sprendimų priėmimo laisvės.
Finansavimas dalinai turėjo būti užtikrintas Europos Sąjungos lėšomis – iki 2029 metų regionams numatyta 1,6 mlrd. eurų.
Vyriausybė planavo įsteigti ministeriją 2026 metų viduryje, o įstatymų paketas iki Seimo turėjo atkeliauti dar šiemet.
VRM finansavimas gerokai mažesnis nei KAM
Pirmojo 2025 metų pusmečio finansiniai duomenys atskleidžia didelius skirtumus tarp ministerijų biudžetų ir turto valdymo. Tuo metu, kai Krašto apsaugos ministerija išleido 1,42 mlrd. eurų, iš jų beveik 489 mln. eurų skirta materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimui, Vidaus reikalų ministerijos biudžetas buvo gerokai mažesnis – 175,7 mln. eurų.
Darbo užmokesčiui ir socialinėms garantijoms Vidaus reikalų ministerija skyrė vos 6,46 mln. eurų, o didžiausia asignacijų dalis – 2,8 mln. eurų – buvo paskirta „kitoms išlaidoms“. Toks santūrus biudžetas rodo, kad ministerija orientuojasi į efektyvų išteklių panaudojimą ir tikslinius projektus, o ne į didelius materialinio turto pirkimus.
Palyginimui, Krašto apsaugos ministerija, turėdama gerokai didesnį finansinį potencialą, gali investuoti į infrastruktūrą, ginkluotę ir strateginius projektus, tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija daugiausia skiria lėšas administraciniams ir operatyviniams procesams, užtikrinant valstybės vidaus saugumą ir teisėsaugos funkcijas.
