Neįtikėtini vėžiu sergančių pacientų gydymo rezultatai: pasiekta šimtaprocentinė remisija
Jungtinėse Valstijose atliktas nedidelis, bet daug dėmesio sulaukęs tyrimas atveria duris naujai vilčiai kovojant su vėžiu. „Memorial Sloan Kettering“ centro Niujorke mokslininkai pranešė, kad visi 12 pažengusiu tiesiosios žarnos vėžiu sirgę pacientai po eksperimentinio gydymo monoclonaliniais antikūnais pasiekė pilną remisiją – be chemoterapijos, spindulinės terapijos ar sudėtingų operacijų. Rezultatai, paskelbti prestižiniame „New England Journal of Medicine“ žurnale, stebina net pačius tyrėjus, tačiau ekspertai ragina neskubėti su išvadomis.
Tyrime dalyvavo 12 pacientų, kurių vidutinis amžius – 54 metai, o 62% jų buvo moterys. Visi dalyviai sirgo pažengusiu tiesiosios žarnos vėžiu ir turėjo genetinį trūkumą. Paprastai tokios diagnozės atveju pacientai susiduria su sunkiomis gydymo procedūromis: chemoterapija, radiacija, operacijomis ar net kolostomijos maišelio nešiojimu. Tačiau šį kartą viskas buvo kitaip.
Šešis mėnesius kas tris savaites pacientams buvo skiriamas monoclonalinis antikūnas dostarlimabas. Kaip teigia tyrėjai, rezultatai juos pribloškė, mat visi 12 pacientų pasiekė pilną klinikinį atsaką, o magnetinio rezonanso tyrimais nenustatyta jokių vėžio požymių. Tikinama, kad per stebėjimo laikotarpį, trukusį nuo 6 iki 25 mėnesių po gydymo, nei vienam pacientui vėžys neatsinaujino, nebuvo atlikta chemoterapija ar operacija, o šalutinių rimtų poveikių, priskiriamų 3 ar aukštesniam laipsniui, irgi neužfiksuota[1].
Mokslininkai tikina radę būdą, kaip atrakinti organizmo gebėjimą kovoti su vėžiu
Viena iš šio tyrimo vadovių, dr. Andrea Cercek, sakė:
„Tai absoliučiai neįtikėtina. Mes to nesitikėjome. Nieko panašaus anksčiau tikrai nesame matę. Tai tikrai yra tai, apie ką svajoja vėžio gydytojai – matyti tokį efektyvumą beveik be jokio toksiškumo.“
Ji pridūrė, kad pacientai jaučiasi puikiai, jų kūno funkcijos išlieka normalios – tai ypač svarbu gydant tiesiosios žarnos vėžį, kur tradiciniai gydymo metodai dažnai būna itin sudėtingi[2].
Dr. A. Cercek paaiškino, kad dostarlimabas veikia kaip raktas, atrakindamas organizmo gebėjimą kovoti su vėžiu. Šis monoclonalinis antikūnas nukreiptas į PD-1 baltymą, kuris slopina imuninę sistemą. Pašalinus tokį „stabdį“, imuninės ląstelės gali atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Skirtingai nei chemoterapija ar radiacija, šis metodas esą nesukelia toksinių šalutinių poveikių, todėl pacientų gyvenimo kokybė išlieka aukšta.
Eksperimentas per mažas, kad būtų galima daryti aiškias išvadas
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad šis gydymas buvo pritaikytas specifinei vėžio formai, turinčiai genetinį trūkumą, kuris pasitaiko 5–10% tiesiosios žarnos vėžio atvejų. Be to, buvo eksperimentuojama su labai maža žmonių grupe. Todėl naująjį gydymo būdą galima laikyti tik pradinėje tyrimų stadijoje esančiu eksperimentu, kuris galbūt kada nors taps plačiau naudojamos terapijos pradininku.
Nors 100% remisijos rodiklis skamba kaip medicinos stebuklas, vos 12 pacientų apimantis eksperimentas negali būti laikomas itin rimtu naujojo gydymo veiksmingumo įrodymu. Specialistai atsargiai komentuoja, jog tai yra labai nedidelė ir labai specifinė tiriamųjų grupė, todėl dar anksti teigti, kad naujoji terapija sukels visuotinę vėžio gydymo revoliuciją. Be to, reikalingi kur kas platesni duomenys ne tik norint patvirtinti gydymo efektyvumą, bet ir išsiaiškinti jo saugumą.
Vis dėlto, rezultatai tokie įspūdingi, kad JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) jau spėjo pavadinti šią terapiją tikru medicinos proveržiu, o mokslininkai planuoja išbandyti ją eksperimentuojant su skrandžio, kasos ir šlapimo pūslės vėžio gydymu.
„Net ir būdamas mažas, šis tyrimas atveria potencialią naują kryptį,“ – sako dr. A. Cercek.
