Kokius iš tiesų įsipareigojimus prisiims ją ratifikavę šalys?
Vakar šiek tiek pakomentavau PSO Generalinėje Asamblėjoje patvirtintą Pandemijų konvenciją: ką iš tikrųjų reiškia šis priėmimas, koks iš tiesų yra jos turinys, kokius iš tiesų įsipareigojimus prisiims ją ratifikavę šalys ir kada tai įvyks. Pateikiu esmines mintis.
Pirma, PSO Pandemijų konvencija klaidingai buvo siejama su PSO bendrųjų institucinių galių stiprinimu, valstybei priklausančių įgaliojimų skelbti pandemiją perdavimu PSO ir privalomų nurodymų PSO šalims narėms, kaip ją valdyti, teikimu. Šitie pasiūlymai buvo formuluojami ir teikiami į Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių pakeitimus, o ne į Pandemijų konvencijos tekstą.
Pandemijų konvencijos tekste atsirado nuostatos, užtvirtinančios šalių narių teises savarankiškai spręsti dėl užkrečiamų ligų valdymo
Nepaisant to, kad Pandemijų konvencija skirta kitam tikslui (apie tai — vėliau) jos tekste, siekiant užtikrinti šalių pritarimą dokumentui, atsirado nuostatos, užtvirtinančios šalių narių teises savarankiškai spręsti dėl užkrečiamų ligų valdymo. O konkrečiai:
- buvo pabrėžtas pirminės šalių narių atsakomybės už sveikatą ir gerovę principas (Preambulėje)
- kova su vadinamąja dezinformacija ir klaidinga informacija buvo iškelta iš sutarties teksto į preambulę (teisiškai neįpareigojančio teksto)
- sutartyje suformuluotas Šalių narių suverenios teisės leisti užkrečiamų ligų profilaktikai ir kontrolei skirtus įstatymus ir juos įgyventi principas (Sutarties 3 str. 1 p.)
- Sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, jog jokia sutarties nuostata negali būti interpretuojama, kaip suteikianti PSO Sekretoriatui teisę įpareigoti ar kitaip pareikalauti iš Šalių narių, kad jos užkrečiamų ligų valdymui imtųsi specialių veiksmų, tokių kaip nustatyti draudimus keliauti, reikalauti vakcinacijos pasų, nustatyti konkrečias terapeutines ar diagnostines priemones (pvz. testus) ar įvesti karantiną (Sutarties 22 str. 2 d.).
Sutartį pasirašę šalys perleidžia PSO sveikatos priežiūros produktų pirkimo teisę
Antra, PSO Pandemijų konvencijos didžioji grėsmė kyla iš to, jog šią tarptautinę sutartį pasirašę šalys perleidžia PSO sveikatos priežiūros produktų (kas apima tiek vaistinius preparatus, tiek vakcinas, tiek diagnostines priemones (testus), tiek profilaktikos priemones (kaukes ir pan.), reikalingų pandemijos valdymui, pirkimo teisę. Ir šią teisę perleidžia PERMANENTIŠKAI, t. y. nuolat, nepriklausomai nuo pandemijos buvimo ar nebuvimo (2 str. 2 d.).
Kitaip tariant, pagal Pandemijų sutartį steigiama kolektyvinio sveikatos priežiūros produktų, reikalingų pandemijos atveju, kolektyvinio pirkimo ir skirstymo mechanizmas (sutartyje pavadinta PABS sistema), kurį administruos PSO kartu su Šalių Konferencija (pagal sutartį įsteigtu valdymo organu). Tai reiškia, jog Pandemijų konvenciją pasirašiusi šalis PERLEIDŽIA PSO teisę spręsti, ką ir kada pirkti, kiek pirkti, kokius pinigus mokėti, ir kokias kitas sąlygas nustatyti sveikatos priežiūros produktų tiekėjams (farmacinėms kompanijoms).
Sutartis numato, jog tokių produktų gamintojas turi garantuoti, jog 10 proc. produkcijos padovanos PSO, o 10 proc. parduos „įperkama kaina“. Pasakius kitaip, šia sutartimi šalys narės suteikia teisę PSO jų vardu nupirkti ir įsisavinti bent 20 proc. farmacinių kompanijų sukurto produkto skirto pandemijų valdymui. Jei tai taps kūnu, turėsime gigantiškus, istorijoje dar nematytus viršvalstybinius užsakymus, kur kas lenkiančius centralizuotus EK Covid-19 vakcinų pirkimus.
Pagal sugalvotą mechanizmą, kolektyvinio pirkimo procedūras administruos PSO, produktų poreikį nustatys ir įsigytus produktus skirstys Šalių Konferencija kartu su PSO, o finansavimo mechanizmą (šalių narių įnašus) koordinuos Šalių Konferencija.
Kaip bus skirstomi įsigyti produktai, kokie bus šalių finansiniai indėliai dar nesusitarta
Kaip bus skirstomi įsigyti produktai, kokie bus šalių narių finansiniai indėliai, turės apspręsti atskiras PABS susitarimas (dėl to šalys narės dar nesutarė)Konvenciją šalys narės galės pasirašyti tik tada, kai šis susitarimas bus priimtas. Tikėtina, jog tai įvyks kitų metų PSO Generalinėje Asamblėjoje.
Ir tik susitarus dėl PABS Šalys galės pasirašyti Pandemijų konvenciją ir pradėti jos ratifikavimo procesą. Lietuva iš esmės turi du metus pagalvoti, ar nori dalyvauti šiame kolektyviniame vakcinų ir kitų sveikatos priežiūros produktų pirkime ir ar nori prisiimti iš to kylančius finansinius įsipareigojimus (įskaitant ir įsipareigojimą remti trečiojo pasaulio šalis).
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
