
Ar savo kieme galiu kepti šašlykus?
Vienas skambutis.
„Kaimynė iškvietė policiją, nes kepame šašlykus.“
Skamba absurdiškai? Praktikoje – labai dažna situacija.
Ir tada prasideda klasikinis argumentas:
„Bet čia mano kiemas!“
Teisiškai – ne visai taip paprasta.
Nuosavas kiemas nėra „zona be taisyklių“. Net ir savo sklype jūs privalote laikytis priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimų ir nepažeisti kaimynų teisių.
3 skirtingos situacijos, kurias būtina atskirti:
1. Kepsninė (šašlykinė) – galima.
Jei kepate maistą, tai yra leidžiama veikla.
Bet su sąlygomis:
- laikykitės saugaus atstumo nuo pastatų (apie 6 m);
- statykite ant nedegaus pagrindo;
- nepalikite be priežiūros;
- nenaudokite pavojingo „kuro“ (dažytos lentos, baldai ir pan.).
T.y. Visas šašlykines, kepsnines, rūkyklas ir kitus įrenginius, kuriais deginamas kietasis kuras, laikome ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Taigi, kitaip tariant, negalima šašlykų kepti ar „grilinti“ terasose, balkonuose ant stogo ar kitose panašiose vietose nesilaikant 6 m saugos reikalavimų.
BAUDOS: 20-140€, pakartotinai iki 600€.
PAPILDYMAS:
Kur numatyti tie 6 m?
Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (BGST) 25 punkte:
„kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, lauko židinius (ir pan.) leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų”
Ši nuostata nuosekliai kartojama ir oficialioje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) komunikacijoje gyventojams: aiškiai įvardijama, kad draudžiama kietojo kuro kepsnines (ar kitokias krosneles) statyti arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
„Norma taikoma ne vien „šašlykinėms“ siaurąja prasme, bet ir kepsninėms, rūkykloms, lauko židiniams, ugniakurams bei kitoms išvardintoms priemonėms, jeigu jos kūrenamos kietu kuru (mediena, anglimis ir pan.)”
2. Laužas – jau griežčiau.
Laužui taikomi visai kiti reikalavimai:
- tik įrengtoje vietoje;
- saugūs atstumai (iki 30 m nuo pastatų);
- nuolatinė priežiūra.
Tai, kas atrodo „tas pats kaip kepsninė“, teisiškai jau gali būti pažeidimas.
3. Lapai, šakos, žolė – čia jau APLINKOSAUGA.
Ir čia dažniausia klaida.
Deginti galima tik išimtiniais atvejais ir laikantis griežtų taisyklių.
Draudžiama:
- deginti miestų teritorijose (iš esmės);
- deginti nesugrėbtą žolę ar ražienas;
- deginti arčiau nei 30 m nuo pastatų;
- deginti bet ką, kas nėra „švarios“ augalinės atliekos.
„Šašlykinė + įmesti lapai“ = jau nebe šašlykinė.
Baudos – realios, ne teorinės:
- už priešgaisrinių taisyklių pažeidimus – iki ~70 € (ir daugiau, jei kyla pavojus);
- už neteisėtą atliekų deginimą – iki 300 €;
- už miško gaisro sukėlimą – gali siekti ir 1000 €+.
Ir svarbiausia – kaimynai.
Net jei viską darote „savo kieme“, negalite:
- nuolat skleisti dūmų į kaimyno sklypą;
- kelti gaisro rizikos;
- daryti žalos.
Taigi: nuosavybė naudojama ne kaip aš noriu, o nepažeidžiant kitų asmenų teisių.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.