VTEK tirs R. Žemaitaičio sandorį su savo partija
„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pavardė – ir vėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) darbotvarkėje. Šį kartą etikos sargai aiškinsis, ar politikas neperžengė ribos tarp viešųjų ir privačių interesų, kai sudarė automobilio nuomos sutartį tarp savęs kaip fizinio asmens ir vadovaujamos partijos.
Tyrimas pradėtas po gautų pranešimų bei viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos. Joje nurodyta, kad R. Žemaitaitis, eidamas partijos pirmininko pareigas, pats pasirašė sutartį su savimi, taip faktiškai atsidurdamas abiejose sandorio pusėse. Tokia situacija sukėlė klausimų dėl interesų konflikto ir sprendimų skaidrumo[1].
Vėliau paaiškėjo, kad automobilio nuomos klausimas nebuvo vien asmeninis sprendimas – jis buvo svarstytas ir partijos valdybos posėdyje. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, VTEK nusprendė išplėsti tyrimą ir detaliau įvertinti sprendimo priėmimo procesą. Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas pabrėžė, kad nagrinėjami būtent R. Žemaitaičio veiksmai kaip partijos vadovo, o ne kaip parlamentaro.
VTEK nusprendė tyrimą išplėsti
Kovo viduryje Seimo etikos sargai pranešė, kad nesiruošia pradėti tyrimo dėl galimų R. Žemaitaičio veiksmų, tačiau situacija tuo nesibaigė – VTEK nusprendė plėsti jau vykdomą tyrimą[2].
Kaip po posėdžio teigė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, naujai gauta informacija parodė, jog automobilio nuomos klausimas buvo svarstytas ir partijos valdybos lygiu, todėl atsirado pagrindas plačiau vertinti sprendimo aplinkybes. VTEK analizuoja R. Žemaitaičio veiksmus kaip partijos vadovo, o ne kaip parlamentaro.
Anksčiau skelbta, kad 2024 metų sausį sudaryta sutartis numatė, jog politikas savo vadovaujamai partijai nuomojo automobilį už maždaug 31,5 tūkst. eurų, o mėnesinė įmoka viršijo 3,1 tūkst. eurų. Pats R. Žemaitaitis šio sandorio neneigė ir aiškino, kad jis buvo pasirinktas dėl alternatyvų stokos, taip pat pabrėžė intensyvų automobilio naudojimą – esą nuvažiuota apie 70–80 tūkst. kilometrų.
Tuo metu teisėsauga jau yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, o situaciją vertina ir kitos institucijos, sulaukusios politinių oponentų kreipimųsi.
Nurėžta didesnė nei 240 tūkst. eurų dotacija
Tuo tarpu Vyriausioji rinkimų komisija nusprendė pusmečiui sustabdyti valstybės dotacijos skyrimą „Nemuno aušrai“, todėl partija neteks daugiau nei 240 tūkst. eurų finansavimo, nors dalis narių siūlė taikyti griežtesnę – metinę – sankciją.
Sprendimas buvo priimtas nesant vieningo vertinimo dėl pažeidimų rimtumo, o pats Remigijus Žemaitaitis jį pavadino politiniu spaudimu ir žada skųsti teismui.
Koalicijos ateitis lieka neaiški
Vis dėlto, jau gegužę laukia sprendimas dėl tolesnės dabartinės koalicijos ateities – socialdemokratai kol kas jo nepriėmė ir šį klausimą atidėjo iki partijos suvažiavimo, kuriame bus išrinkta nauja vadovybė. Laikinasis pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad tai strateginis pasirinkimas, todėl skubėti neketinama, nors viena kryptis jau atmesta – bendradarbiavimas su konservatoriais ir Liberalų sąjūdžiu.
Kol kas partija svarsto skirtingus scenarijus – nuo esamos koalicijos išlaikymo iki jos pertvarkos, tačiau galutinio sprendimo nesiima, atsižvelgdama ir į susiskaldžiusią visuomenės nuomonę.
Tuo metu politinėje arenoje jau juntama įtampa tarp partnerių – R. Žemaitaitis kritikuoja bendradarbiavimą su socialdemokratais ir teigia, kad jis kenkia jo partijai, nors pripažįsta, jog koalicija vis dar funkcionuoja.
