Vaikšnoras: po paliaubų rusų daliniai gali grįžti į Kaliningradą – NATO planavime neatmetami atsakomieji scenarijai
Jei Ukrainoje būtų pasiektos paliaubos, ypač nepalankios Kyjivui, Baltijos regionui gali atsiverti pavojingas laikotarpis – taip perspėja Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras interviu leidiniui WELT. Jo vertinimu, nors Rusija fronte patyrė didžiulių nuostolių, sustabdžius kovas dalis kovinę patirtį įgijusių dalinių galėtų būti greitai grąžinti į nuolatines dislokacijos vietas, tarp jų – ir į Kaliningradą.
Generolo teigimu, Rusija ginkluotę šiuo metu gamina sparčiau nei Europos šalys kartu, o žemyno gynybos pramonė po ketverių karo metų dar nėra pakankamai padidinusi pajėgumų. Todėl Lietuva ne tik stiprina gynybą Suvalkų koridoriaus ruože, bet ir akcentuoja atgrasymo priemones – įskaitant NATO galimų atsakomųjų veiksmų scenarijus, kuriuose minimas ir Kaliningradas.
Kaliningrado sritis išlieka viena jautriausių vietų NATO planavime – čia dislokuotos pažangios oro gynybos sistemos ir branduolinį užtaisą galinčios nešti raketos. Kalbėdamas apie NATO galimus atsakomuosius veiksmus ir pratybose modeliuojamus scenarijus, paklaustas, ar galimo konflikto atveju Kaliningradas būtų vienas pagrindinių atsakomųjų taikinių, R. Vaikšnoras atsakė nedviprasmiškai.
„NATO karinėse pratybose bando įvairius scenarijus ir atitinkamai ruošiasi. Mes nenorime karo, bet privalome atgrasyti Rusiją. Tam tikromis sąlygomis turėtume smogti atgal – galbūt Kaliningrade, galbūt kitur, nenoriu spekuliuoti.“ – sakė R. Vaikšnoras. Jis pabrėžė, kad kalba apie NATO atsakomųjų veiksmų scenarijus.
Generolas taip pat pabrėžė, kad NATO turi platų priemonių spektrą – nuo penktosios kartos naikintuvų iki ilgojo nuotolio precizinių raketų ir specialiųjų pajėgų su konkrečių taikinių sąrašais. Lietuvos strategija grindžiama daugiamate gynyba: sausuma, jūra, oru, kosmosu ir kibernetine erdve.
Lietuva vertina galimybę remtis Ukrainos sukurtomis sistemomis
Svarbia diskusijų kryptimi tapo ir ilgojo nuotolio pajėgumų stiprinimas ir savarankiška jų kontrolė. Dalis vakarietiškų sistemų turi programinius apribojimus, todėl Lietuva svarsto galimybę remtis Ukrainos sukurtais sprendimais.
„Taip. Ukrainiečiai yra stiprūs, jie jau sukūrė kelias didelio nuotolio sistemas – „Palianytsia“, „Liutyi“, FP-5 „Flamingo“. Mes vertiname tokias galimybes“, – sakė R. Vaikšnoras.
Tokie pajėgumai, jo teigimu, būtų svarbūs kaip papildomas atgrasymo instrumentas, leidžiantis Lietuvai turėti savo kontroliuojamas sistemas. Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad Lietuva, kaip maža valstybė, išlieka priklausoma nuo sąjungininkų paramos, o Vokietijos vadovaujama brigada šalyje turi ne tik karinę, bet ir politinę reikšmę.
Kartu stiprinama ir gynyba pažeidžiamiausioje vietoje – Suvalkų koridoriuje. Planuojamas naujas poligonas netoli šios atkarpos, kuriame galėtų manevruoti brigados dydžio vienetai su tankais ir haubicomis. Veikia greitojo reagavimo pajėgos, kasdien parengtyje laikoma daugiau nei 2000 karių, o visuotinės gynybos koncepcija apima ir civilių įtraukimą – nuo Šaulių sąjungos iki komendantūrų sistemos.
Interviu WELT metu generolas taip pat užsiminė apie Vokietijos politinių sprendimų tempą. Komentuodamas galimą delsimo riziką krizių atveju jis teigė, kad „galbūt Vokietija turėtų atlikti savo namų darbus“, turėdamas omenyje sprendimų priėmimo spartinimą. Vis dėlto jis pabrėžė pasitikintis Bundesvero kariais ir sąjungininkų įsipareigojimais.
Nors šiuo metu prie sienų su Kaliningradu ir Baltarusija nestebima didelių pajėgų judėjimų, generolas perspėja, kad atsipalaiduoti negalima.
„Rusija nepuola stiprių valstybių. Ji puola tada, kai mato silpnumą. Mes turime būti stiprūs“, – pabrėžė jis.
Kariuomenės vadas pasisako už visuotinį šaukimą į tarnybą
Tuo tarpu R. Vaikšnoras vizito Singapūre metu susitiko su šalies ginkluotųjų pajėgų vadu viceadmirolu Aaronu Bengu ir gynybos ministru Chan Chun Singu. Aptarti regioniniai ir globalūs saugumo iššūkiai, ilgalaikis gynybos planavimas bei kariuomenės ir visuomenės sąveika krizių metu.
Generolas taip pat susipažino su praktiniu visuotinės gynybos modeliu – pratybomis „SG Ready“, savanorių įtraukimu ir strateginiu dialogu karinėje akademijoje. Singapūre galioja dvejų metų privalomoji tarnyba, veikia apie 350 tūkst. karių rezervas, o, pasak generolo, visuotinį šaukimą palaiko 98 proc. gyventojų.
Vis dėlto politinė sistema vertinama prieštaringai. „Freedom House 2025“ Singapūrui skiria 48 balus iš 100 ir priskiria jį „Partly Free“ kategorijai – rinkimai vyksta, tačiau pilietinės laisvės ribojamos, o nuo 1959 metų dominuoja „People’s Action Party“.
Anksčiau viešai skelbta informacija, kad viešos politinės diskusijos šalyje retos, žiniasklaida griežtai kontroliuojama. Kita vertus, per kelis dešimtmečius Singapūras tapo viena turtingiausių pasaulio valstybių, o griežta tvarka laikoma stabilumo ir ekonominės sėkmės pagrindu.
