Pasvalio rajone sprogęs dronas buvo ukrainietiškas: M. Sinkevičius atskleidė daugiau detalių

Sprogmenų turėjęs dronas į Lietuvą pateko iš Lenkijos

Sekmadienio rytą Pasvalio rajone nukritęs ir sprogęs dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir gabeno sprogmenis. Tai pirmadienį patvirtino ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, atskleidęs naujas incidento aplinkybes. Nustatyta, kad bepilotis į Lietuvos oro erdvę pateko iš Lenkijos pusės, o Ukrainos atstovai pranešė tuo metu praradę ryšį su vienu iš savo dronų.

Pasak premjero, atsakingos institucijos išanalizavo turimus duomenis ir patikslino bepiločio skrydžio maršrutą. Surinkta informacija leidžia teigti, kad dronas Lietuvos sieną kirto iš Lenkijos, o ne iš Baltarusijos pusės, kaip buvo nutikę per kai kuriuos ankstesnius incidentus.

„Situacija turėtų būti gana neblogai žinoma. Pasitikrinome duomenis su posėdyje dalyvavusiais atstovais, kada, iš kur dronas pateko į Lietuvos oro erdvę. Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos pusės“, – žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Vyriausybės vadovas taip pat patvirtino, kad, turimais duomenimis, tai buvo ukrainietiškos kilmės FPV tipo dronas. Tokie bepiločiai paprastai valdomi operatoriui stebint vaizdą iš prie drono pritvirtintos kameros ir gali būti naudojami įvairioms užduotims, įskaitant karines.

„Akivaizdu šiandien, kad FPV dronas, mūsų turimomis žiniomis, yra ukrainietiškos kilmės“, – teigė premjeras.

M. Sinkevičiaus teigimu, Ukrainos atstovai patvirtino, kad sekmadienį vykusios atakos metu prarado ryšį su vienu iš savo bepiločių orlaivių. Dėl to manoma, kad būtent šis dronas galėjo nukrypti nuo numatyto maršruto ir atsidurti Lietuvos teritorijoje. Vis dėlto galutinės incidento aplinkybės dar nėra nustatytos.

Premjeras neabejojo, kad bepilotis gabeno sprogstamąjį užtaisą.

„Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Droną užfiksavo naikintuvai, tačiau pamatyti jo nepavyko

Premjeras atskleidė, kad į incidentą reagavę naikintuvai savo radarais užfiksavo judantį objektą. Tačiau dėl nepalankių oro sąlygų pilotams nepavyko užmegzti vizualinio kontakto su bepiločiu.

„Naikintuvai pakilę fiksavo savo radaruose judantį objektą, ir jis buvo identifikuotas radare, bet vizualinio kontakto, vizualinio matymo to objekto nebuvo įmanoma turėti dėl to, kad buvo nepalankios oro sąlygos“, – aiškino M. Sinkevičius.

Pasak premjero, šis atvejis nuo ankstesnių bepiločių incidentų skyrėsi ir gyventojų perspėjimo aplinkybėmis. Dronas į Lietuvą pateko iš Šengeno erdvei priklausančios Lenkijos, todėl situacija buvo kitokia nei tais atvejais, kai oro erdvės pažeidimai fiksuojami iš Baltarusijos pusės.

Kodėl dronas sprogo, kol kas neaišku

Nors patvirtinta, kad bepilotis gabeno sprogmenis, tiksli sprogimo priežastis kol kas nėra nustatyta. Pasak premjero, neatmetamos kelios galimos versijos.

Dronas galėjo nukristi dėl techninio gedimo, pasibaigusio kuro arba susidūrimo su žeme ar medžiais. Ar sprogimą sukėlė pats smūgis, ar kitos aplinkybės, turės paaiškėti toliau tiriant incidentą.

Kol kas taip pat nėra galutinai patvirtinta, kokiomis aplinkybėmis Ukrainos pajėgos prarado ryšį su bepiločiu ir kodėl jis atsidūrė Lietuvos oro erdvėje.

Nuolaužos apgadino automobilį, žmonės nenukentėjo

Kaip anksčiau pranešė BNS, dronas į Lietuvos oro erdvę iš Lenkijos pusės pateko sekmadienio rytą, apie 7 valandą.

Vėliau jo nuolaužos aptiktos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime. Bepiločiui sprogus, nuolaužos apgadino civilinį automobilį, tačiau žmonės per incidentą nenukentėjo.

Sekmadienį apie oro pavojų buvo informuoti Panevėžio ir Šiaulių apskričių gyventojai.

Incidentas dar kartą iškėlė klausimus dėl bepiločių orlaivių patekimo į Lietuvos oro erdvę, jų aptikimo ir gyventojų perspėjimo. Atsakingoms institucijoms toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, kol kas nėra paskelbta galutinių išvadų dėl drono skrydžio priežasčių ir sprogimo mechanizmo.