5 vieta: konservatoriai aktyviai menkina Lietuvos vadovo figūrą pasauliniame kontekste
Opozicijos televizijos laidoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis tęsė šių valdančiųjų pernai metais atliktų nuodėmių sąrašą ir paskelbė antrąją jų dalį išplėsdamas anksčiau nurodytas valdžios nuodėmes. Laidoje kartu dalyvavo ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pabrėžęs, ką iš tiesų reiškia Laisvės partijos iniciatyva stumiamas mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo projektas ir kas už jo slypi.
Į pirmąjį nuodėmių penketuką pakliuvo Vytauto Landsbergio „karūnavimas“ Lietuvos prezidentu, kuriuo jis buvo paskelbtas Sauliaus Skvernelio Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ balsų dėka, nors, pasak R. Karbauskio, Konstitucinis Teismas (KT) jau du kartus buvo išaiškinęs, kad toks sprendimas yra neteisėtas Konstitucijos prasme. Tačiau kreiptasi ir dėl trečiojo išaiškinimo – nors Konstitucija ir nepasikeitė, tikėtina, kad trečią kartą bus pateiktas nieko bendra su pirmais dviem neturintis išaiškinimas[1].
Politikas taip pat pastebi, kad jau įprasta pasikeitus šalies vadovui ir juo tapus Gitanui Nausėdai, konservatoriams jį žeminti. Pavyzdžiui, į svarbius susitikimus siunčiamas ne prezidentas, bet konservatorių premjerė arba užsienio reikalų ministras.
Tačiau labiausiai dabartinį prezidentą pasaulinio lygio kontekste žemina užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, nuspręsdamas šalies vadovo neinformuoti apie tai, kad, pavyzdžiui, keičiamas Taivano atstovybės pavadinimas.
R. Karbauskis taip pat priminė ir šios valdančiosios daugumos siūlymus prezidentą rinkti ne visuotinai, bet Seime, o tokiu būdu būtų atveriamas kelias šalies vadovu tapti ir konservatorių vadui Gabrieliui Landsbergiui.
4 vieta: apie sprendimą dalinai privatizuoti „Ignitis“ praėjusios kadencijos valdančioji dauguma nežinojo
Kita šios valdančiosios daugumos nuodėmė – energetikos kainų „pasiutpolkė“ bei dabartinių energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir finansų viceministro turimos akcijos „Ignitis“.
R. Karbauskis pabrėžė, kad nors aukštos energetikos kainos neaplenkė viso pasaulio, Lietuvoje su dangų rėžiančiomis kainomis buvo tvarkomasi itin atmestinai, o valdantieji dar užsimojo ir iš to pralobti. Kaip pavyzdys – dalinis „Ignitis“ privatizavimas, apie kurį nežinojo praėjusios kadencijos valdantieji. Pasirodo, toks sprendimas buvo priimtas slaptai ir net Seime vykęs Energetikos komisijos posėdis buvo uždaras ir jame teikta informacija – konfidenciali.
„Kitaip tariant, žmonės iš mūsų frakcijos, kurie dalyvavo tame posėdyje, dabar yra pas Saulių Skvernelį arba jų mūsų partijoje nebėra apskritai“, – teigė R. Karbauskis.
Bet blogiausia, pasak LVŽS lyderio yra tai, kad konservatoriai privatizavo valstybinę įmonę, kuri galėjo savo sąskaita mažinti energetikos krizės pasekmes žmonėms. Į „Ignitis“ akcijas nusprendę investuoti politikai, pasak R. Karbauskio, taip pat žinojo, kad kiek beinvestuotų į akcijas, jie vis tiek visada už tai gaus 6 procentus palūkanų. Tuo tarpu eiliniai gyventojai gali pamiršti apie tokias palūkanas iš bankų už tai, kad juose nusprendžia laikyti savo pinigus.
3 vieta: daugiau nei 60 proc. žmonių Lietuvos užsienio politiką įvertino neigiamai
Konservatoriams neabejotinai pavyko „pasiekti“ vieną tikslą – gerokai sumažinti žmonių pasitikėjimą šalies vykdoma užsienio politika. Ir viskas – to paties užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio dėka.
Prie šio politiko „nuopelnų“ būtų galima paminėti ir tai, kad eilė užsienio reikalų politikų iš kitų valstybių jau teigia, kad susikalbėti su Lietuva darosi sunku. Todėl jau dešimtmečius gali užtrukti ne tik sugriautos vidinės politikos atstatinėjimas, bet ir prarastų kontaktų užmezgimas iš naujo.
R. Karbauskis atkreipė dėmesį, kad iki G. Landsbergiui tampant ministru, Lietuvos vykdoma užsienio reikalų politika niekada niekam nekenkė ir visuomet buvo kontroliuojama prezidentų.
Paskutinis to pavyzdys, kaip G. Landsbergis „tvarkosi“ savo rolėje esą galėtų būti Vokietijos ambasadorės pareiškimai, kad Lietuvos politikų pasisakymai dėl Vokietijos brigados yra įžeidžiantys.
Tuo tarpu dabartinio prezidento G. Nausėdos dėka buvo atkurti santykiai su Lenkija, apie kuriuos dar 2016 metais buvo galima tik pasvajoti. Tačiau dabar tie santykiai atšildyti tiek, kad dabar Lenkijos vadovo ar parlamentaro apsilankymas Lietuvoje tapo savaime suprantamu dalyku.
Laidoje dalyvavęs LVŽS atstovas Aurelijus Veryga taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje susiduriama su fenomenu, kai pati visuomenė nepalaiko dabartinės šalies užsienio politikos, kuri nebeturi savo aiškios krypties. Politikas pastebėjo, kad pati Lietuva jau pasimetė savo sprendimuose.
Kalbant apie santykius su Kinija, Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė, tačiau pati Lietuva savo atstovybę atidariusi Taipėjuje, o kitos valstybės, pasak A. Verygos, nieko panašaus į mus nepadariusios.
„Nueikite į parduotuvę ir paskaitykite kurios nors prekės etiketę, kur ji yra pagaminta. Jeigu dabar parduotuvėje nėra kinietiškų prekių, tai tikrai tada nugalėjome“, – teigė A. Veryga.
2 vieta: klausimai, kuriems didžioji dalis visuomenės nepritartų, į darbotvarkę įtraukiami iš vakaro
Greta visų siekių dekriminalizuoti narkotikus, šioje valdančiojoje daugumoje pastebimas dar vienas jų skiriamasis bruožas – tai visuomenę skaldančių klausimų į darbotvarkę įtraukimas paskutinę minutę, o dažniausiai – iš vakaro, kai klausimo svarstymas – jau kitos dienos ryte. Tai ypač būdinga klausimams, susijusiems su svaigalais ir šeimos sampratos keitimu.
A. Veryga pastebėjo, kad nors ir kaip norima įteigti, jog alkoholis ir tabakas daro didesnę žalą sveikatai nei kai kurios narkotinės medžiagos, bet perkant pastarąsias yra remiamos nusikalstamos gaujos, kurios dažnu atveju prekiauja ir žmonėmis bei ginklais. Tuo tarpu narkotikų dekriminalizavimą stumiančių jėgų pasvarstymai apie tai, kam reikėtų bausti vartojančius narkotikus, anot A. Verygos, skamba juokingai, nes juos pirkdamas žmogus jau žino, kad daro nelegalų veiksmą ir to nereikia lyginti su tabaku ar alkoholiu, kurio galima legaliai įsigyti parduotuvėje.
Apie tai jau prakalbusi ir Generalinė prokuratūra, kuri teigė, kad narkotikų dekriminalizavimas būtų aiškus kelio atvėrimas tiems, kurie jais prekiauja.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras neslėpė, kad legalizavus narkotikus, dalis dabar šešėlyje laikomų lėšų nugultų į valstybės biudžetą. Tačiau čia iš esmės susiduriama su įdomia situacija, kai legalizavus narkotikus rinka iš pradžių pradėtų pūstis, paklausa didėtų ir ratas plėstųsi. Tačiau žmogui tapus priklausomam nuo narkotikų, jis greičiausiai prarastų darbą, pajamas, o galiausiai būtų prieinama prie to, kad pradėtų vogti ir parduotuvėje narkotikų tikrai nebepirktų – vėl atsigręžtų į prekiaujančius nelegaliai.
1 vieta: iniciatyvos griauti Lietuvos Konstituciją
Ši valdančioji dauguma neabejotinai taip pat „prastūminėja“ pasiūlymus, kuriais norima sugriauti valstybės pamatus ir jos Konstituciją. Vieni iš tokių: mėginimai griauti šeimos sąvoką, legalizuoti abortus. Vienas iš tokių „hitų“ pernai metais buvo klausimas dėl civilinės sąjungos įteisinimo, neva tai visiškai neturi nieko bendra su vienalyte partneryste.
Tačiau ir šiuo atveju taip pat kaip ir su kanapių legalizavimu – galutinis tikslas yra visai kitas. Pasak R. Karbauskio, tai tas pats partnerystės įteisinimas, tik įvilktas į kitus marškinėlius, tikintis, kad ką nors pavyks įtikinti, kad tai nėra tas pats.
Taigi, pavadinimų keitimas naudingas patiems valdantiesiems, kai bandomas nukreipti dėmesys konkrečiam įstatymui.
Įvardijo praėjusių metų gėdingiausius šios valdžios sprendimus
2022-ųjų pabaigoje tie patys „valstiečiai“ paskelbė gėdingiausių šios valdančiosios daugumos „darbelių“ sąrašą, kuris dabar buvo gerokai praplėstas ir paaiškintas plačiau.
LVŽS paskelbė, kad tarp labiausiai gėdingų konservatorių darbų nugulė valdžios mėginimai pakeisti šeimos sampratą bei įteisinti lyties keitimą vaikams, bandymai legalizuoti narkotikus, užsienio politikos fiasko, į aukštumas pašokusios energetikos kainos, V. Landsbergio paskelbimas valstybės vadovu, auganti emigracija, raginimai nesiskiepijusių asmenų gyvenimą paversti pragaru, valstybinės kalbos išniekinimas, persekiojimas už kitą nuomonę, beprecedenčių protestų prie Seimo išprovokavimas.
