Ukraina turi teisėtą valdžią, bet tai nėra prezidentas – sako V. Putinas
Rusijos prezidento Vladimiro Putino oficialus valstybinis vizitas Uzbekistane truko dieną ilgiau negu buvo planuota. Prezidentas į Taškentą atvyko sekmadienį, tačiau pirmadienio vakarą prasidėjusios jo derybos su Respublikos vadovu Šavkatu Mirzijojevu baigėsi gerokai po vidurnakčio. Todėl Rusijos lyderis nusprendė pasilikti dar vienai dienai ir rado laiko pabendrauti tiek su vietos, tiek su kitų šalių žiniasklaida.[1]
Rusijos prezidento buvo paklausa apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kurio oficiali kadencija baigėsi gegužės 20 d., legytimumą. Komentuodamas šią situaciją, V. Putinas įvardino, kas, jo nuomone, šiuo metu yra teisėta Ukrainos valdžia.
„Iš tiesų būtina atlikti rimtą teisėtumo analizę. Kolegos praneša, kad Ukrainos Konstitucija numato galių išplėtimą, bet tik Rados. Konstitucijoje nieko nepasakyta apie prezidento galių išplėtimą.
Ukrainos įstatymas sako: karo metu prezidento rinkimai nevyksta, tačiau tai nereiškia, kad jo galios gali būti plečiamos. Konstitucijoje apie tai nieko nėra. Tačiau Ukrainos Konstitucijoje yra 111 straipsnis, kuris numato, kad tokiu atveju aukščiausios valdžios – prezidento – galios perduodamos parlamento pirmininkui.
Iš esmės Ukrainos valstybingumas grindžiamas ne prezidentinės respublikos, o parlamentinės-prezidentinės sąveikos idėja. Pagrindiniai galios svertai yra atstovaujamajame valstybės organe. Logiška, kad taip kuriama pati Konstitucija, kuri numato, kad šiuo metu parlamentas ir Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas išlieka vienintele teisėta valdžia“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas patikino norintis taikos derybų
Taip pat prezidento buvo paklausta, ką jis mano apie Vakarų ketinimą leisti Kijevui atakuoti Rusijos teritoriją perduota tolimojo nuotolio ginkluote.
„Raketų atakų planus rengia ne Ukrainos kariškiai, o NATO šalių atstovai. Todėl NATO atstovai, ypač esantys Europoje ir mažose šalyse, turėtų žinoti, su kuo žaidžia. Jie turėtų prisiminti, kad dažniausiai jie dislokuoti valstybėse, kurios pasižymi mažomis teritorijomis, bet dideliu gyventojų tankumu. Prieš kalbėdami atakas Rusijos teritorijos gilumoje jie turėtų tai prisiminti. Tai yra rimti dalykai, ir mes tai labai atidžiai stebime, – patikino prezidentas. – Nuolatinė eskalacija gali sukelti rimtų pasekmių. Ar jie nori pasaulinio konflikto? Jie norėjo derėtis dėl strateginių ginklų, bet dabar noro tai tęsti nesimato.“
Užtat V. Putinas patikino pasirengęs derėtis su Ukraina.
„Deja, kol kas [Baltarusijos prezidentas] Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka nevadovauja Ukrainos kariuomenei. Jei jis būtų jos vadas, mes jau seniai būtume užbaigę šį konfliktą. Ir abipusiai tinkamomis sąlygomis. Mes rastume sprendimus Ukrainai, jeigu Ukrainai dabar vadovautų žmonės, kurie vadovautųsi nacionaliniais interesais, o ne savo šeimininkų interesais Europoje ir užsienyje“, – pabrėžė V. Putinas.
Ir kaltino Kijevą vilkinant potencialų taikos procesą.
„Jie nenori derėtis, jie kabinėjasi, kad kažką gautų iš Vakarų ir situaciją mūšio lauke galėtų parkeipti savo naudai. Tai taip neveikia. Ir kuo daugiau bus tokių bandymų, tuo daugiau nuostolių patirs ukrainiečiai. Ir šie nuostoliai toli gražu nėra palankūs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kodėl taip atsitinka? Šiandieniniai Ukrainos valdovai nesigaili šių žmonių, nelaiko jų savais. Tai yra šiandieninė Ukrainos problema ir tragedija – jie nelaiko šių žmonių savais, jie šiandien negina Ukrainos žmonių interesų“, – teigė Rusijos lyderis.
Talibai – naujieji rusų draugai
Taip pat buvo prisiminta Maskvos iniciatyva išbraukti šiuo metu Afganistaną valdantį Talibaną iš teroristinių organizacijų sąrašo.
„Apie tai nuolat diskutuojama. Afganistane yra problemų, jos yra žinomos. Kyla klausimas – kaip kurti santykius su dabartine vyriausybe. Bet juos būtina kurti, nes šie žmonės kontroliuoja visą šalį, ir būtina kurti santykius atsižvelgiant į kiekvieno partnerio ar draugo nuomonę“, – pabrėžė jis.
Nors apie talibų kovas rusų pusėje, bent kol kas, oficialiai nekalbama, V. Putinas teigė žinantis, kad samdinių pagalba jau naudojasi ukrainiečiai.
„Taip, mes žinome, kad yra samdinių, tame nėra nieko naujo. Eteryje girdime arba anglų, arba prancūzų kalbą… Samdinių yra tarp specialistų, aptarnaujančių didelio tikslumo ginkluotę. Jie yra Ukrainoje ir patiria nuostolių“, – sakė prezidentas.
Taip pat jis patikino, kad jeigu likusi Europa apsigalvos ir pasitrauks iš Ukrainos, Lenkija savo specialistų iš šios šalies neatšauks.
Kijevo atsakas Maskvai – nesikišk, kur neišmanai
Į V. Putino pareiškimą apie V. Zelenskio kadencijos pabaigą netruko sureaguoti Ukrainos Rados vadovas R. Stefančiukas.[2]
Savo paskyroje feisbuke jis parašė, kad Ukrainos Konstitucijos 1 dalies 108 straipsnyje nurodyta, jog prezidentas savo pareigas atlieka iki jas pradės eiti naujas prezidentas. Todėl šalies prezidentu iki karo padėties atšaukimo liks V. Zelenskis, kadangi tai atitinka šalies įstatymus.
„Demokratinėse visuomenėse tai vadinama valdžios nepertraukiamumu. Tačiau šis nepertraukiamumas suvokiamas ne rusiškai (iki gyvos galvos), o normaliai, demokratiškai ir saugiai“, – patikslino jis.
Taip pat R. Stefančiukas pabrėžė, kad V. Putino naratyvai yra tiek pat nuspėjami, kaip ir beprasmiai.
