Pūsleline galima užsikrėsti kontaktiniu būdu
Ar kada pagalvojote, kad pūslelinė signalizuoja ne tik apie nusilpusį imunitetą, bet ir insulto riziką? Tiesiogines sąsajas tarp insulto ir pūslelinės jau nustatė Kolorado universiteto mokslininkai, kurie rekomenduoja nenumoti ranka į ant lūpų pasirodžiusias skausmingas pūsleles.
Paprastąją lūpų pūslelinę sukelia pirmojo tipo herpex simplex virusas. Todėl ji vadinama virusine liga, kuriai būdingi vandeningi odos ir gleivinių išbėrimai, o užsikrėsti galima kontaktiniu būdu nuo sergančio žmogaus. Pūslelinė kartais išsivysto ir sergant tokiomis infekcinėmis ligomis kaip gripas, pneumonija ir pan. Šiltuoju metų laiku šia liga susergama netgi persikaitinus saulėje, o šaltuoju – peršalus arba tiesiog kai nusilpsta imunitetas[1].
Juostinę pūslelinę sukelia varicella zoster virusas – tas pats, kuris sukelia ir vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais virusas nukeliauja į nugaros smegenų nervinius mazgus, kuriuose išlieka neaktyvus. Nusilpus imunitetui, virusas reaktyvuojasi ir sukelia juostinę pūslelinę, kuria dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės dėl nusilpusios imuninės sistemos ir turimų lėtinių ligų. Juostinė pūslelinė gali varginti ir asmenis, kurie nuolat patiria stresą, nuovargį ar perkaitimą[2].
Nusilpęs imunitetas tampa nebepajėgus kovoti
Vaistininkai teigia, kad pūslelinė tampa aktualia problema rudenį prasidėjus šildymo sezonui. Tačiau tinkami veiksmai šį virusą gali suvaldyti.
„Vieną kartą pasigavus virusą jis lieka organizme visam laikui. Mūsų kūne jis tarsi miega, tačiau atsiradus palankioms sąlygoms, pabunda ir iškyla į paviršių skausmingų pūslelių pavidalu“, – teigė vaistininkė Guoda Čeponytė.
Susilpnėjęs imunitetas – tai pagrindinė ir dažniausia pūslelinės simptomų pasireiškimo priežastis. Jeigu imunitetas pajėgia kovoti su herpeso virusu, pūslelės neiškyla. Na, o jei imunitetas susilpnėja arba kovoja su kitais virusais ar infekcijomis, pavyzdžiui, peršalimu ar gripu, jis gali nebepajėgti susidoroti su herpesu.
Stresas ir nuovargis taip pat silpnina imuninę sistemą. Todėl nuolatinė įtampa ir miego trūkumas gali lemti padažnėjusius pūslelinės simptomus.
Nepilnavertė mityba ir būtinų medžiagų trūkumas organizme gali sumažinti atsparumą įvairiems virusams ir peršalimo ligoms. Todėl labai svarbu, kad mitybos racione netrūktų tokių medžiagų kaip B grupės, C ir D vitaminų, taip pat cinko, omega 3 riebalų rūgščių.
Temperatūrų pokyčiai irgi gali lemti pūslelinės suaktyvėjimą – pakanka sušalti kojas arba būti perpūstam skersvėjo. Sausas patalpų oras, šaltis ir darganos lauke gali išsausinti lūpas, dėl to jos taip pat gali tapti pažeidžiamesnės.
Hormonų svyravimai moterų menstruacijų ciklo metu taip pat gali tapti pūslelinės priežastimi. Dalis moterų pūslelinės padažnėjimą pastebi ir nėštumo metu.
Įveikti pūslelinę padeda priešvirusinis tepalas su acikloviro veikliąja medžiaga
Anot vaistininkės G. Čeponytės, sureagavus laiku, pūslelinės galima išvengti. Pajutus bent vieną iš pirmųjų pūslelinės simptomų – dilgčiojimą ar lūpų odos tempimą, rekomenduojama pasitarti su vaistininku ir šiam pritarus, nedelsiant pradėti vartoti priešvirusinį tepalą su acikloviro veikliąja medžiaga. Jis gali sustabdyti viruso dauginimąsi, sumažinti infekcijos paūmėjimą, palengvinti simptomus ir pagreitinti gijimą. Taip pat galima rinktis ir tabletes su šia veikliąja medžiaga.
Pasak vaistininkės, pasitaiko atvejų, kada šiuos preparatus pacientai vartoja neteisingai.
„Tepalą rekomenduojama naudoti dešimt dienų, net jeigu simptomai išnyksta ir anksčiau. Taip pat ir tablečių vartojimo nerekomenduojama nutraukti po kelių dienų – minimalus kursas yra penkios dienos. Jeigu neužbaigsime kurso, galime tik padidinti viruso atsparumą veikliosioms medžiagoms. Apie tai, kaip tinkamai vartoti ir kokius medikamentus rinktis, rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininkais. Jeigu vis dėlto pūslelių išvengti nepavyko, reikia stengtis bent sustabdyti jų plitimą. Šiais atvejais gali padėti specialūs pleistriukai, kurie gali apsaugoti lūpų odos gleivinę nuo infekcijos plitimo ir žaizdos dirginimo. Taip pat svarbu laikytis higienos taisyklių, kad infekcija neplistų aplinkiniams. Pravartu stengtis pažeistų vietų neliesti rankomis, o palietus – nedelsiant jas nusiplauti. Taip pat nesidalinti su šeimos nariais rankšluosčiais, higienos priemonėmis, kosmetika“, – aiškino vaistininkė.
Na, o jeigu būklė blogėja ir pūslelės plinta toliau, tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Svarbu tinkamai rūpintis imunitetu
Norint išvengti pūslelių ateityje, būtina rūpintis savo organizmu kompleksiškai. Pirmiausiai – imunine sistema. O kelias į stiprią imuninę sistemą prasideda nuo pilnavertės ir subalansuotos mitybos praturtinant ją tokiais imunitetui svarbiais vitaminais kaip C ir D.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, paprikose, brokoliuose. Vitamino D galime rasti riebioje žuvyje, kepenėlėse.
Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė, todėl šaltuoju sezonu, kuomet saulės šviesos mažai ir esant vitamino D trūkumui, kurį nustatyti gali specialus kraujo tyrimas, pravartu papildyti organizmo atsargas maisto papildais.
Taip pat svarbu į mitybos racioną įtraukti sėklas, pupeles, kiaušinius, kuriuose gausu imunitetui svarbaus elemento – cinko. Verta atkreipti dėmesį ir į liziną – aminorūgštį, kuri padeda stiprinti imunitetą, slopina viruso gyvybingumą ir skatina antikūnų gamybą. Jos yra sojos pupelėse, jogurte, mėsoje, sūryje ir žuvyje.
Lūpos yra viena iš jautriausių žmogaus kūno dalių. Todėl norint sumažinti pūslelinės atsiradimo riziką, svarbu prižiūrėti lūpų odą.
„Palaikykite lūpų odos drėgmę. Neleiskite neigiamam šalto oro ir vėjo poveikiui jas išsausinti. Rekomenduojama kasdien naudoti maitinamąjį lūpų balzamą, kurio sudėtyje yra tokių ingredientų kaip taukmedžio sviestas arba bičių vaškas. Taip pat gali pasitarnauti lūpų balzamas su vitaminais E, A ar D. Jį galite tepti 2–3 kartus per dieną arba pajutę sausumo jausmą“, – teigė vaistininkė pabrėždama, kad jeigu skeldėja, įtrūksta lūpos ar jų kampučiai, tai gali reikšti B grupės vitaminų trūkumą.
Šios grupės vitaminų gausu viso grūdo produktuose, avokaduose, mėsoje.
Vis tik dažnai, ypač šaltuoju sezonu, vien su maistu gaunamų stipriam imunitetui būtinų medžiagų nepakanka. Tokiais atvejais vaistininkė rekomenduoja pasitarus su gydytoju ar vaistininku papildomai vartoti ir maisto papildus imunitetui.
Emocinis stresas ir nuovargis yra viena iš pagrindinių pūslelinės priežasčių
Medikai teigia, kad vienas iš didžiausių imuniteto priešų yra nuovargis ir stresas.
„Stresas gamina hormoną, vadinamą kortizoliu. Jis gali slopinti imuninės sistemos veiksmingumą kovojant su ligų sukėlėjais ir virusais, taip pat ir su herpeso virusu. Jeigu jaučiate emocinį stresą ar patiriate daug sudėtingų išgyvenimų, nenumokite į tai ranka ir ieškokite būdų atsipalaiduoti – užsiimkite kvėpavimo pratimais, judėkite, medituokite. Jeigu kamuoja ilgalaikis stresas, pravartu pasikonsultuoti su specialistais, kurie galėtų suteikti būtiną pagalbą“, – tikino vaistininkė G. Čeponytė.
Miegant vyksta imuniniai procesai, kurie gali padėti organizmui kovoti su nepageidaujamais ligų sukėlėjais ir virusais. Todėl patartina visada keltis ir eiti miegoti tuo pat metu, skiriant poilsiui bent 7-8 valandas per parą[3].
Žmonėms, sergantiems juostine pūsleline, gresia didesnė insulto rizika
Štai Kolorado universiteto Anschutz Medical Campus mokslininkai išaiškino daug kam dar nežinomą sąsają tarp juostinės pūslelinės ir išaugusios insulto rizikos. Mokslininkai teigia, kad žmonėms, sergantiems juostine pūsleline, gresia didesnė insulto rizika ir ji išlieka padidėjusi dar metus po skausmingo bėrimo išnykimo.
Specialistai teigia, kad sergantiems juostine pūsleline insulto rizika yra ypač didelė jaunesniems nei 40 metų amžiaus pacientams.
Kolorado universiteto Medicinos mokyklos Neurologijos skyriaus docentas Andrew Bubakas ištyrė padidėjusios insulto rizikos mechanizmą ir nustatė, kad egzosomos (mažytės į maišelius panašios struktūros, susiformavusios ląstelėse, kuriose yra dalis ląstelių DNR ir RNR) krauju keliauja į kitas kūno dalis ir gali sukelti uždegimą bei trombozę (kraujo krešulius, blokuojančius venas ar arterijas) toli nuo tikrosios infekcijos vietos, o galiausiai ir insultą.
A. Bubakas ir jo komanda buvo surinkę 13 pacientų, sergančių juostine pūsleline, ir 10 pacientų, kurie nesirgo šia liga, plazmos mėginius, kad iš jų išskirtų egzosomas. Mėginiai buvo paimti užsikrėtimo metu ir po trijų mėnesių stebėjimo.
Sergančiųjų juostine pūsleline pacientų plazmoje tyrimą atlikę specialistai aptiko protrombozinių egzosomų, kurios gali sukelti kraujo krešulių susidarymą. O po trijų mėnesių stebėjimo jie taip pat aptiko pacientų prouždegiminių egzosomų, kurios taip pat kelia insulto riziką.
„Jei šie rezultatai pasitvirtins atlikus didesnį longitudinį tyrimą, tai gali pakeisti klinikinę praktiką“, – teigė A. Bubakas ir pabrėžė, kad dauguma gydytojų pasaulyje dar net nežino apie insulto ir juostinės pūslelinės ryšį.
Kolorado universiteto Medicinos mokyklos Neurologijos skyriaus docentas A. Bubakas tikino, kad pacientams išvengti insulto rizikos gali padėti ilgesnis antivirusinių preparatų vartojimas, taip pat papildomi antitrombocitiniai ir priešuždegiminiai vaistai[4].
