Kova dėl PUPP kartelės nesibaigia
Kova dėl dešimtokų egzaminų kartelės tęsiasi. Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Švietimo įstatymo pataisas, švietimo ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad sprendimą gerbia, tačiau pabrėžia – vien atidėti pokyčius neužtenka.
„Gerbiu prezidento sprendimą vetuoti Švietimo įstatymo pakeitimus dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenksčio“, – atsakyme Eltai teigė R. Popovienė[1].
Vis dėlto, anot ministrės, vien nukelti minimalaus PUPP pasiekimų reikalavimo įsigaliojimą nėra išeitis.
„Tačiau kartu turime pripažinti ir kitą dalyką – PUPP slenksčio įsigaliojimo nukėlimas problemos neišsprendžia, jis ją tik atideda“, – pabrėžė ji.
Ministrė ragina daugiau dėmesio skirti ankstyvai pagalbai
R. Popovienės teigimu, svarbiausia kuo anksčiau pastebėti mokinių mokymosi sunkumus ir suteikti jiems reikiamą pagalbą dar iki dešimtos klasės, kad kuo mažiau moksleivių susidurtų su nesėkme pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP).
Penktadienį prezidentas G. Nausėda grąžino Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma atsisakyti nuo šių metų rugsėjo turėjusio įsigalioti minimalaus PUPP pasiekimų reikalavimo. Šalies vadovas siūlo šio reikalavimo įsigaliojimą nukelti iki 2029 m. rugsėjo 1-osios.
Prezidento vertinimu, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas turi patvirtinti, kad mokinys yra įgijęs bent pagrindines žinias ir gebėjimus. Pasak jo, minimalus pasiekimų slenkstis nėra aukštas ar atrankinis – tai bazinis lygis, kurį turėtų pasiekti kiekvienas pagrindinio ugdymo programą baigęs mokinys.
Prezidentūra tikisi ministrės lyderystės
Savo ruožtu prezidentūra pabrėžia, kad siūlymas PUPP kartelės įsigaliojimą nukelti iki 2029 metų nėra tik terminų atidėjimas. Prezidento patarėjos Jūratės Litvinaitės teigimu, Gitanas Nausėda tikisi, jog per šį laikotarpį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė imsis lyderystės kuriant veiksmingą pagalbos mokiniams sistemą[2].
„Mes tikimės, kad ministrė supras, kad reikia nedelsiant sukurti pagalbos sistemą. Mes supratome iš diskusijos, kuri vyko vakar Prezidentūroje, kad pagrindinė problema yra ne slenkstiniai pasiekimai ar patys Pagrindinio ugdymo patikrinimo procesai. Pagrindinė problema yra 20 proc., arba penktadalis vaikų, neišlaikančių PUPP slenkstiniu lygmeniu“, – teigė J. Litvinaitė.
Anot prezidento patarėjos, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl kai kuriose savivaldybėse neveikia pagalbos mokiniams sistema, ir užtikrinti, kad vaikai reikiamą pagalbą gautų gerokai anksčiau.
Prezidentūra taip pat siūlo numatyti papildomas galimybes mokiniams, kurie neįveikia PUPP kartelės. Tarp svarstomų priemonių – parengiamieji kursai, vasaros stovyklos bei didesnė pagalba po ketvirtos ir aštuntos klasės nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų. Pasak prezidento patarėjos, vien atsisakyti minimalaus reikalavimo nepakanka – būtina spręsti priežastis, dėl kurių tūkstančiai mokinių nepasiekia minimalaus pasiekimų lygio.
Dėl prezidento veto galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas.
Sprendimas sukėlė prieštaringų vertinimų
Prieš priimdamas sprendimą G. Nausėda susitiko su švietimo bendruomenės atstovais. Savivaldybių ir ministerijos atstovai ragino įstatymo pataisas pasirašyti, tačiau dalis ekspertų perspėjo, kad kartelės atsisakymas neišspręs prastėjančių mokinių pasiekimų problemos.
Diskusijos dėl PUPP kartelės tęsiasi jau kelerius metus. 2022-aisiais Seimas nusprendė, kad pagrindinis išsilavinimas būtų suteikiamas tik PUPP išlaikius bent keturiais balais. Vėliau šio reikalavimo įsigaliojimas buvo nukeltas iki 2026 metų, o šių metų liepą parlamentas priėmė pataisas, kuriomis nuspręsta šio reikalavimo apskritai atsisakyti.
Toks Seimo sprendimas sulaukė dalies švietimo bendruomenės kritikos. Prezidentui buvo įteiktas 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninių organizacijų kreipimasis, kuriame raginta vetuoti pataisas. Organizacijų teigimu, minimalaus pasiekimų reikalavimo panaikinimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik mokinių ateičiai, bet ir šalies konkurencingumui bei ilgalaikiam atsparumui.
