PSO prabilo apie grybelinių ligų pavojų
Spalio 25 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė ataskaitą, kurioje pirmą kartą pateiktas sudarytas grybelinių „prioritetinių patogenų“ sąrašas, kuriame – 19 grybelių, keliančių didžiausią grėsmę visuomenės sveikatai[1].
PSO grybelių prioritetinių patogenų sąrašas (FPPL) yra pirmasis ir kol kas vienintelis bandymas sistemingai teikti pirmenybę grybelių patogenams, atsižvelgiant į numanomą jų svarbą visuomenės sveikatai.
PSO panašius sąrašus sudaro ir virusams bei bakterijoms, o dabar teigia, kad grybelinės infekcijos ir didėjantis jų atsparumas gydymui kelia vis didesnį pavojų. PSO atstovų teigimu, klimato kaita reiškia, kad plečiasi patogenų paplitimas, o atsparumą gydymui nulemti gali ir pernelyg dažnas priešgrybelinių vaistų naudojimas žemės ūkyje.
Nuo grybelinių infekcijų kasmet pasaulyje miršta maždaug 1,7 mln. žmonių
Nepaisant didėjančios rizikos, pasaulis grybelinių ligų tyrimams finansuoti skiria labai mažai lėšų, palyginti su bakterinėmis, parazitinėmis ar virusinėmis ligomis. O grybelinės ligos yra taip pat pavojingos ir gali būti net rizikingos asmens gyvybei, ypač jei žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, tuberkulioze, sunkia COVID-19 forma.
Šiuo metu, nuo grybelinių infekcijų yra tik keturių rūšių gydymo būdai, o naujų galimybių pritaikyti medicinines inovacijas yra labai nedaug.
Dėl minimalių galimybių gydant grybelines infekcijas, kasmet nuo jų pasaulyje miršta maždaug 1,7 mln. žmonių – tai yra daugiau nei nuo maliarijos ar tuberkuliozės[2]. Šis skaičius taip pat kasmet sparčiai auga.
Kritinei grupei priklausančioms bakterijoms būtinas didesnis dėmesys
„Grybelinės infekcijos, išsiveržusios iš bakterijų atsparumo antimikrobiniams vaistams pandemijos šešėlio, vis labiau plinta ir tampa vis atsparesnės gydymui, todėl tampa visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje“, – sako PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja antimikrobinio atsparumo (AMR) klausimais Hanan Balkhy.
PSO pateiktas grybelines bakterijas sukeliančių patogenų sąrašas yra suskirstytas į tris kategorijas: kritinio, didelio ir vidutinio prioriteto[3]. Kiekvienos prioritetinės kategorijos grybelinių ligų sukėlėjai taip klasifikuojami dėl jų poveikio visuomenės sveikatai ir (arba) kylančios atsparumo antigrybeliniams preparatams rizikos.
Pripažindama, kad šie kritinės svarbos patogenai kelia susirūpinimą visuomenės sveikatai visame pasaulyje, PSO pabrėžia, kad parengtas sąrašas turi būti aiškinamas ir vertinamas atsargiai, nes kai kurie endeminiai patogenai gali kelti didesnį susirūpinimą atitinkamame regioniniame ar vietiniame kontekste.
PSO sudarytame sąraše, tarp kritinei grupei priskirtų patogenų yra Candida auris, Cryptococcus neoformans, Aspergillus fumigatus ir Candida albicans.
Didelio prioriteto grupei priskiriama daugiau patogenų, tačiau pagrindiniais laikomi Candida šeimos grybeliai, taip pat ir Mucorales grupė, kurioje yra grybelių, sukeliančių „juodąjį grybelį“ – infekciją, kurios atvejų pastaraisiais metais sparčiai daugėjo, ypač Indijoje, COVID-19 metu.
Vidutinio prioriteto grupėje išskiriama daugiau kitų grybų patogenų, įskaitant Coccidioides spp ir Cryptococcus gattii.
Kritinei grupei priskiriamas ir naujo tipo grybelis
Kritinio prioriteto grupei priskiriamas Candida auris yra naujo tipo grybelis, keliantis rimtą grėsmę visuomenės sveikatai visame pasaulyje.
Šio tipo grybelis dažnai būna atsparus daugeliui vaistų, paprastai naudojamų Candida infekcijoms gydyti. Kai kurios padermės yra atsparios visoms trims turimoms priešgrybelinių vaistų klasėms.
Be to, grybelio sukeltą infekciją sudėtinga nustatyti standartiniais laboratoriniais metodais, o laboratorijose, neturinčiose specialios technologijos, ji gali būti klaidingai nustatyta. Toks neteisingas ligos identifikavimas gali lemti netinkamą gydymą ir net kainuoti paciento gyvybę[4].
Taip pat pavojingas yra ir Cryptococcus neoformans grybelis, aptinkamas visame pasaulyje. Žmonės gali užsikrėsti grybelio sukeliama liga įkvėpę mikroskopinės patogeno dalies. Vis dėlto, dauguma žmonių, susidūrusių su šiuo grybeliu, niekada nuo jo neserga. Cryptococcus neoformans sukeliama infekcija retai užsikrečia sveiki žmonės; dažniausiai užsikrečia tik tie žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi, ypač sergantys ŽIV/AIDS[5].
Aspergillus fumigatus sukelia infekciją Aspergillus. Šis grybelis yra tarsi įprastas pelėsis, gyvenantis patalpose ir lauke. Dauguma žmonių kasdien kvėpuoja Aspergillus sporomis ir neserga, tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi arba kurie serga plaučių ligomis, yra didesnė rizika susirgti rimtai[6].
Candida albicans yra grybelis, kuris nedideliais kiekiais gyvena mūsų visų organizme, burnoje, odoje ir žarnyne. Candida iš tiesų yra mielės, kurios sukelia tokias infekcijas kaip pienligė ir makšties infekcijos, o ligos ypač suaktyvėja, jei asmens organizme sutrinka gerųjų bakterijų pusiausvyra[7].
Didelio pavojingumo grupė
Šiai grupei priskiriamas Mucorales patogenas gali pridaryti didelės žalos žmogaus sveikatai. Jis pasižymi išskirtiniu gebėjimu įsiskverbti į žmogaus kraujagysles, dėl ko atsiranda kraujagyslių sienelių nekrozė ir mikrotrombai, o tokia infekcija vadinama Mucormycosis. Tai yra nauja Mucorales sukelta grybelinė infekcija, pasižyminti ypač dideliu mirtingumu[8].
Mucorales yra ypač sudėtinga grybų grupė, kuriai priklauso vienuolika skirtingų genčių, galinčių užkrėsti žmones. Šis heterogeniškumas yra susijęs su rūšims būdingais invazijos keliais ir atsaku į šeimininko gynybos mechanizmus. Šeimininko įgimta imuninė sistema ir jos atsakas atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią Mucorales įsitvirtinimui organizme.
Neseniai pradėjus naudoti genetiškai traktuojamą Mucor circinelloides kaip mukormikozės modelį, atsirado galimybė analizuoti genų funkciją ir padėti išgydyti infekciją. Vis dėlto, šio grybo reikėtų vengti, tačiau tai padaryti yra sudėtinga: dažniausiai Mucorales pelėsiai gyvena beveik visoje aplinkoje.
Tuo tarpu infekcija dažniausiai pasireiškia žmonėms, turintiems sveikatos problemų arba vartojantiems vaistus, mažinančius organizmo gebėjimą kovoti su mikrobais ir ligomis. Dažniausiai ji pažeidžia sinusus arba plaučius įkvėpus grybelių sporų iš oro. Ji taip pat gali atsirasti ant odos po įsipjovimo, nudegimo ar kitokio pobūdžio odos sužalojimo.
Vidutinio pavojingumo grupė
Šiai grupei priklauso daugybė skirtingų grybelinių patogenų, tačiau keli išsiskiria pavojingumu. Pavyzdžiui, grybelio Coccidioides sukelta infekcija yra vadinamoji Slėnio karštligė arba kokcidioidomikozė[9].
Šis grybelis gyvena Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakarių, Meksikos, Centrinės ir Pietų Amerikos dalies dirvožemyje. Žmonės gali užsikrėsti Slėnio karštlige įkvėpdami mikroskopinių grybo sporų iš oro, nors dauguma žmonių, įkvėpusių sporų, neserga. Paprastai žmonės, susirgę Slėnio karštlige, per kelias savaites ar mėnesius pasveiksta savaime, tačiau kai kuriems žmonėms prireikia vaistų nuo grybelių.
Taip pat sąlyginai pavojingas yra Cryptococcus gattii grybas, gyvenantis daugiausia tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose, taip pat kai kuriuose vidutinio klimato regionuose, pavyzdžiui, Britų Kolumbijoje ir kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse. Patogenas sukelia kriptokokozę, kuri yra reta infekcija. Ja žmonės gali užsikrėsti įkvėpę mikroskopinio grybelio. Infekcija gali pažeisti plaučius, centrinę nervų sistemą ar kitas kūno dalis[10].
Nuo grybelinių infekcijų kasmet miršta milijonai žmonių
PSO ataskaitą ir pavojingų grybelinių patogenų sąrašą parengę mokslininkai teigia, kad šiuo metu pasaulis turi daugiau dėmesio skirti grybelinėms infekcijoms ir jų gydymui. Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų, siekiant spręsti atsparumo priešgrybeliniams vaistams poveikio problemą.
Pagrindiniai rekomenduojami veiksmai orientuoti į: 1) laboratorinių pajėgumų ir priežiūros stiprinimą; 2) investicijų į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas palaikymą; 3) visuomenės sveikatos intervencijų, skirtų prevencijai ir kontrolei, stiprinimą.
„Šalys raginamos laikytis laipsniško požiūrio, pradedant nuo grybelinių ligų laboratorinių ir priežiūros pajėgumų stiprinimo ir užtikrinant vienodą prieigą prie esamų kokybiškų gydymo ir diagnostikos priemonių visame pasaulyje“, – teigia PSO mokslininkas Haileyesus Getahun.
Iš tiesų, dalis nepriklausomų tyrėjų jau anksčiau yra kalbėję apie tai, kad atsparumą priešgrybeliniams vaistams iš dalies lemia netinkamas priešgrybelinių vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, perteklinis priešgrybelinių vaistų naudojimas žemės ūkyje buvo susijęs su didėjančiu azoliams atsparių Aspergillus fumigatus infekcijų skaičiumi.
Šiuo metu grybams skiriama mažiau nei 1,5 proc. viso infekcinių ligų tyrimams skiriamo finansavimo. PSO ataskaitoje teigiama, kad to nepakanka, todėl pasaulis turi skubiai investuoti į mokslinius tyrimus.
Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau kaip 150 mln. sunkių grybelinių infekcijų atvejų, nuo kurių kasmet miršta apie 1,7 mln. žmonių[11]. Nerimą kelia tai, kad šie skaičiai nuolat didėja: per pastaruosius dešimtmečius įvyko nemažai socialinių ir medicininių pokyčių, kurie paskatino grybelinių infekcijų plitimą.
