Lietuvoje daugėja jaunuolių su psichologinėmis problemomis
Lietuvoje sparčiai bręsta dar viena nauja problema – daugėja jaunuolių, kurie turi psichologinių problemų. Tai patvirtina ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas profesorius Arūnas Germanavičius. Jo vadovaujamos ligoninės vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius yra pilnutėlis.
„Mūsų ligoninės vaikų ir paauglių skyrius visus 2022 metus buvo pilnas, dabar neturime laisvų vietų. Jei tokia situacija tęsis, tai vaikų psichiatrijos srityje reikalingi skubūs sprendimai“, – „Delfi“ sakė profesorius[1].
Ne ką geresnė situacija ir Šiaulių ligoninėje, kur dirba vos viena gydytoja psichiatrė.
„Šitame krašte praktiškai galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, jeigu paėmus Šiaulių, Mažeikių kraštą, Akmenės rajoną. O Šiaulių mieste, Šiaulių ligoninėj dirbu tik viena, aptarnauti reikia ir stacionarą, ir polikliniką“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Silvija Gauronskytė.
Kauno klinikų Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus vedėjas Darius Leskauskas antrina, kad darbuotojų trūksta net pirmojoje grandyje.
„Dalis konsultacijų, kurias gydytojas turi atlikti ligoninėje, skubios pagalbos skyriuje, yra tokios, kurios galėtų būti išsprendžiamos ambulatoriškai“, – sako D. Leskauskas[2].
Blogėja ir darbingo amžiaus, ir vyresnių žmonių psichologinė būklė
Tačiau ne tik jaunimo psichologinė būklė bloga – daugėja ir tokių pacientų, kuriems psichologinės problemos tiek paaštrėja, kad juos į ligoninę tenka atvežti su greitąja.
Specialistų teigimu, vis blogėjančiai žmonių psichologinei būklei įtakos turi pandemija, karas Ukrainoje bei infliacija, kuri sukelia finansinio nestabilumo jausmą.
„Yra žmonių, kurie dabar kreipiasi į specialistus arba yra atvežami greitosios pagalbos, policijos į mūsų ligoninę, su įvairiomis nerimo, depresijos būklėmis. Neretai pastebime, kad alkoholio vartojimas tarp tam tikrų socialinių grupių yra padidėjęs, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Alkoholio sukeltos pasekmės dabar vyrauja tarp mūsų pacientų, kurie yra 60–70 metų“, – sakė prof. A. Germanavičius[3].
Psichiatrijos skyrių likimas kabo ant plauko
O kol gyventojai kamuojasi su stipriai suprastėjusia psichologine sveikata, ministerija eina sava vaga – reformuoja ligoninių ir skyrių darbą. Neretu atveju taip, kad kai kurios ligoninės nebeturi kitos išeities, tik psichiatrijos skyrius uždaryti.
Uždarius juos, nenuostabu, eilės kitose ligoninėse tik pailgės.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Ribinių būsenų skyriaus pacientai neslepia sutrikimo išgirdę, kad skyriaus laukia niūri ateitis: iš gydytojų sužinojo, kad šis psichoterapinis skyrius svyruoja ant išlikimo ribos.
Jau nuo praėjusių metų lapkričio čia vietoje nebegydomi pacientai, o skyriuje gulėjusieji perkelti į kitus skyrius arba jiems paskirtos kitos gydymo metodikos.
Be to, pasigirdo kalbų, kad svarstoma su laiku uždaryti ir dienos stacionarą, kuriame vyksta psichoterapijos užsiėmimai[4].
Su psichiatrijos skyriaus uždarymo grėsme susiduria ir Kėdainiai – čia jau ilgą laiką ligoninės skyrius balansuoja ant ribos. Taip nutiko, kai iš Psichiatrijos skyriaus išėjo viena gydytoja, o skyriaus vedėjas, dar kurį laiką čia padirbęs, taip pat nusprendė trauktis.
„Oficialiai yra paskelbta, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta 21 psichiatro, o nuo praėjusio penktadienio jau ir 22. Skyriuje dirbau su gydytoja Egle Mikone, kuri surado galimybę įgyvendinti savo svajonę – gyventi, dirbti ir mokytis šalyje, į kurią ji visą gyvenimą svajojo išvažiuoti. Taigi, šioje situacijoje aš lieku dirbti vienas. O vienam dirbti stacionare ir labai sunku, ir, mano manymu, tai nėra gera medicinos praktika, nes didėja klaidų tikimybė. Taip netenkama teisės susirgti, atostogauti, išvažiuoti tobulintis.
Kėdainių krašto žmonėms stacionarines paslaugas ūmiais atvejais teks gauti kituose miestuose. Kai jos [stacionarinės paslaugos] yra, yra gerai, tai patogu žmonėms tiek gydymo, tiek lankymo atžvilgiu – jos yra reikalingos. Kita vertus, kai per COVID-19 pandemiją ir pirmąjį karantiną buvo uždarytas skyrius ir žmonės važiuodavo gydytis į Kauną, pasaulis dėl to nesugriuvo“, – sako gydytojas psichiatras A. Juodinis[5].
