Pirmasis pritarimas leisti moterims pasirinkti pavardę po santuokos
Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė gali švęsti pirmąją pergalę – po pateikimo Seime pritarta jos siūlymui įteisinti moterų pavardžių galūnių rašymą, užbaigiant pavardes raidėmis -a arba -ia. Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 19 Seimo narių. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Tai – dar ne pabaiga ir ne galutinis sprendimas, maža to, Seimo nariai išreiškė norą sulaukti ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados šiuo klausimu.
„Tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia. Tai sukuria situacijas, kai moteris, kurios vyro pavardė yra, tarkime, Tyla, turi vadintis Tyliene arba Tyle, tačiau negali būti Tyla“, – aiškino pati Seimo narė.
Jos teigimu, tai, kad moterys negali pasirinkti tokios pačios pavardės, kaip vyro, jei pastaroji baigiasi balse, yra diskriminacija.
Moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, pavyzdžiui, Dirsė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar -ia[1].
Tiesa, analogiška situacija yra su iš esmės visomis vyrų pavardėmis, ne tik tomis, kurios baigiasi -a arba -ia. Moterys Lietuvoje negali turėti ir vyriškos vyro pavardės formos, tačiau siūlymo įteisinti bet kokią moterų pavardžių rašybą vis dėlto kol kas nėra.
VLKK: Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
Valstybinė lietuvių kalbos komisija sako, kad I. Pakarklytės noras pakeisti moterų pavardžių sudarymą pagrindžiamas tik diskriminacijos apraiškomis. Jų, tiesa, sunku išvengti kalboje, kurios žodžiai yra arba vyriškos, arba moteriškos lyties. Tačiau lietuvių kalba nėra tuo kažkokia išskirtinė. Vis dėlto paaiškėjo, kad nors pateikdama projektą svarstymui Seima parlamentarė neprisegė VLKK išvados, ji iš tiesų buvo – tik nepalanki projekto autorei.
„Seimo narei ir buvo atsakyta, kad kitose kalbose yra kitokių dėsningumų ir kitokių moterų pavardžių baigmenų, ir tai yra natūralus dalykas, nekeliantis nuostabos ir nesudarantis sąlygų diskriminacijai. Todėl plėsti būdų ir keisti nutarimo nenumatoma“, – aiškina VLKK.
Vis dėlto kalbininkai radikaliai nėra nusistatę prieš pokyčius, tik, sako jie, reikia daugiau kultūrinių argumentų ir atlikti išsamią poreikio analizę.
„Kadangi mūsų visuomenė nėra vienasluoksnė, vieniems naujas sprendimas atrodo parankus, o kitiems visai nepriimtinas. Taip nutiko ir 2003 metais Kalbos komisijai greta tradicinių priesaginių, šeiminį statusą žyminčių pavardžių su priesagomis -ienė, -uvienė ir -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, įteisinus šeiminio statuso nerodančias moterų pavardžių formas vien su galūne -ė,
Svarbu pabrėžti, kad patvirtintas, rodos, naujas moterų pavardžių darybos būdas iš tiesų savas, lietuviškas, prikeltas iš užmaršties“, – aiškina kalbininkai.
Taigi galūnė -ė išteikėjusių moterų pavardėse, pasirodo, anoks naujadaras, ir tik todėl, kad rasta tradicinių užuomazgų senovės lietuvių kalboje, ji buvo įteisinta.
„Kalbos komisijai įteisinus nepriesaginį moterų pavardžių darybos būdą su galūne -ė galimybė susidaryti diskriminacijos sąlygoms panaikinta. Tokiu darybos būdu gali pasinaudoti tiek ištekėjusi moteris, tiek tėvai – suteikdami pavardę dukrai“, – rašo VLKK[2].
Moterų pavardės su galūne –a yra slaviškos darybos
„Tai sveiki atvykę į rusiją. Per šimtmečius surusinti lietuvių kalbos nepavyko, tai tą konservatorių koalicijos partneriai dabar padarys“, – šitaip I. Pakarklytės siūlymą vertina parlamentarė Agnė Širinksienė[3].
Komentaruose skepsį tokiam siūlymui išreiškė ir daugiau žmonių, taip pat ir politikų.
„O čia tai visai įdomu. Tai anglėjam, tai rusenam. O kada bus pradėta gerbti savo gimtąją lietuvių kalbą? Bent jau valstybinę gerbkime. O tai ir bus ŽMOGA“, – rašo švietimietė, prof. habil. dr Vilija Targamadzė.
„Apie 1 450 lietuvių pavardžių turi priesagas -inskas, -inskis, dar apie 300 -anskas, -anskis. Siūlymui pritarus iš vyro pavardės Aginskas galėtų būti sudaroma moters pavardė Aginska, iš Glinskys – Glinska, iš Bielinskas – Bielinska… Tokiu būdu lietuvių moterų pavardžių darybos modelis visiškai sutaptų su lenkų kalbos“, – sakė Baltų kalbų ir vardyno centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis[4].
Seimo posėdžio metu „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sarkastiškai sureagavo į teiginį, kad žodžiai, besibaigiantys raide „a“, yra moteriškos giminės.
„Išgirdome teiginį apie tai, kad žodžiai su galūne -a yra moteriškos giminės, ir štai buvo pateiktas pavyzdys, kad tai yra savaime suprantama – Šarka, Lydeka. Tad norėčiau žinoti, kas aš, Jovaiša, esu?“ – klausė parlamentaras, o jo klausimą salėje palydėjo parlamentarų juokas.
Žurnalistė Regina Statkuvienė sako, kad Seimo nariai, panašu, patikėjo kažkur sklandančia kliše, esą lietuvių kalba yra viena iš slavų kalbų.
„Čia aš apie „lietuviškas“ moterų pavardes su galūne -a. Tai slaviška daryba. O jei pavardžių daryba slaviška, tai ir pati kalba tada logiška irgi tokia. Tai nereiškia, kad moterys ar vyrai negali rašyti pavardžių originalo kalba. Tačiau daryba turi būti pagal konkrečios kalbos taisykles.
Nes pagal tokią logiką, kodėl gi lietuvės negali turėti pavardės su galūne – ova, -ič, – uwna etc“, – savo socialiniame tinkle rašo žurnalistė.
