Lietuva siekia iki 2028 metų pati pasigaminti visą reikalingą elektrą
Energetikos ministerija pristatė vadinamąjį Lietuvos energetikos 4V planą, kuriuo siekiama stiprinti šalies energetinį savarankiškumą. Plane numatyta, kad iki 2028 metų Lietuva turėtų ne tik pasigaminti visą reikalingą elektros energiją, bet ir turėti didesnius atsinaujinančios energetikos bei energijos kaupimo pajėgumus.
Ministerijos teigimu, iki to laiko planuojama pasiekti apie 8 gigavatų atsinaujinančios energijos pajėgumus, taip pat įdiegti apie 1,5 gigavato energijos kaupimo sistemų. Be to, tikimasi, kad šalyje bus daugiau kaip 200 tūkst. vadinamųjų gaminančių vartotojų – žmonių ar įmonių, kurie patys gamina elektros energiją.
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuva jau žengė svarbų žingsnį energetinės nepriklausomybės link, kai 2025 metais prisijungė prie kontinentinės Europos elektros tinklų ir nutraukė ilgai trukusią priklausomybę nuo rusiškos elektros sistemos.
„Siekiant tapti energetiškai savarankiška valstybe, turime spręsti naujus iššūkius – elektros energijos kainų svyravimus bei atsinaujinančios energetikos infrastruktūros modernizavimą“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Sparčiai auganti saulės ir vėjo energetika jau mažina elektros importą
Ministerija pabrėžia, kad pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augo elektros gamyba iš saulės ir vėjo. Dėl to 2025 metais šalyje vietinė gamyba jau padengė apie 72 procentus elektros poreikio.
Dėl šio augimo sumažėjo ir elektros importas iš kitų šalių. Energetikos ministerijos duomenimis, tai leido Lietuvai sutaupyti apie 180 milijonų eurų, kurie kitu atveju būtų išleisti elektros importui.
Per pastaruosius dvejus metus smarkiai padaugėjo ir vadinamųjų gaminančių vartotojų. Jų skaičius išaugo nuo maždaug 76 tūkstančių iki daugiau nei 175 tūkstančių.
Vis daugiau elektros energijos pagaminama ir suvartojama vietiniuose skirstomuosiuose tinkluose. Tai keičia visos energetikos sistemos veikimą ir reikalauja naujų sprendimų tinklų valdymui.
Augant atsinaujinančiai energetikai planuojami šeši konkretūs pokyčiai
Energetikos ministerija numatė šešias pagrindines priemones, kurios turėtų padėti stabilizuoti elektros sistemą ir prisitaikyti prie augančios atsinaujinančios energetikos.
Viena svarbiausių krypčių – skatinti elektros energijos vartojimą ten, kur ji pagaminama. Tai reiškia, kad daugiau elektros bus siekiama sunaudoti vietoje arba kaupti baterijose vėlesniam naudojimui.
Taip pat planuojama supaprastinti stambių pramonės projektų prisijungimą prie elektros tinklų, kad Lietuvoje būtų lengviau kurtis gamykloms ar duomenų centrams, galintiems panaudoti perteklinę elektros energiją.
Be to, planuojama diegti dinamines elektros kainas, kurios priklausytų nuo paros laiko. Tai reiškia, kad elektra galėtų būti pigesnė tuo metu, kai jos pagaminama daug, pavyzdžiui, dieną, ir brangesnė vakare, kai energijos poreikis didesnis.
Ministerija taip pat siekia kurti vadinamąją lankstumo rinką. Joje vartotojai galėtų gauti finansinę naudą, jei padėtų subalansuoti elektros sistemą, pavyzdžiui, trumpam sumažindami elektros vartojimą arba atiduodami į tinklą sukauptą energiją.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos informaciją.
