Prezidentūroje šiandien 10 val. vyks Valstybės gynimo tarybos posėdis

Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį

2025 m. balandžio 17 d., Vilniuje, Prezidentūroje 10 val. ryto vyks Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis, kuriam vadovaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Remiantis oficialia Prezidento darbotvarke, posėdyje bus apžvelgta bendra saugumo situacija regione ir svarstomi siūlymai dėl Lietuvos kariuomenės struktūros tobulinimo.

Kaip pranešė Prezidentūra, VGT nariai daug dėmesio skirs regiono geopolitiniams iššūkiams, įskaitant galimas grėsmes ir rizikos valdymo priemones. Be to, bus aptariami klausimai, susiję su Lietuvos kariuomenės modernizavimu, siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.

Ankstesniame Valstybės gynimo tarybos posėdyje nuspręsta didinti išlaidas krašto apsaugai

Anksčiau šiais metais VGT sutarė, kad 2026–2030 m. krašto apsaugai kasmet turėtų būti skiriama 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai sudarytų papildomus 12–13 mlrd. eurų. Šios lėšos būtinos formuojant pilnavidurę kariuomenės diviziją iki 2030 m.

Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą pabrėžė, kad gynybos finansavimas ir ilgalaikė parama Ukrainai, kuriai Lietuva įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP kasmet, yra neliečiami prioritetai.

Kas sudaro Valstybės gynimo tarybą ir ką ji sprendžia?

Po praėjusios savaitės susitikimo su parlamentinių partijų lyderiais Prezidentas akcentavo būtinybę atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos, siekiant užtikrinti stabilų finansavimą.

Valstybės gynimo tarybą sudaro Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Taryba yra atsakinga už strateginių valstybės gynybos klausimų koordinavimą, o jos nutarimai dažnai tampa pagrindu tolesniems Vyriausybės ir Seimo sprendimams. Pagal VGT įstatymą, posėdžiai paprastai vyksta kas mėnesį, tačiau neeiliniai posėdžiai gali būti šaukiami Prezidento ar kitų narių iniciatyva.

Posėdžio rezultatai gali turėti reikšmingos įtakos tolesniam krašto apsaugos politikos formavimui.