Prezidentūra siūlo kaip gerinti gimstamumą Lietuvoje
Daugiau nei 400 eurų per mėnesį už vaiką – tokia suma šiandien siūloma kaip viena iš priemonių stabdyti Lietuvoje gilėjančią demografinę krizę. Prezidentūra pateikė idėją, kuri galėtų tapti realia finansine paskata šeimoms ryžtis antram ar trečiam vaikui. Tačiau už šio skaičiaus slypi kur kas rimtesnis signalas – gimstamumas Lietuvoje pasiekė kritinį lygį, o valstybė pradeda ieškoti skubių sprendimų.
2025 metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito žemiau vieno vaiko vienai moteriai, nors stabiliai populiacijai palaikyti reikia bent 2,1. Prezidentas Gitanas Nausėda situaciją apibūdina itin griežtai, įspėdamas, kad šalis juda „taikaus susinaikinimo“ kryptimi. Pasak jo, jei tendencijos nesikeis, per kelis dešimtmečius Lietuva gali susidurti su esminiais gyvybingumo iššūkiais[1].
Siūloma priemonė – gyventojų pajamų mokesčio lengvata tėvams, susilaukusiems antro ar paskesnio vaiko. Vienas iš tėvų galėtų nemokėti GPM nuo pajamų iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu siekia apie 2 312 eurų.
Tai reikštų maždaug 426 eurus papildomai per mėnesį arba daugiau nei 5 tūkst. eurų per metus. Per penkerius metus suma galėtų pasiekti apie 25 tūkst. eurų, o susilaukus dviejų vaikų – net iki 50 tūkst. eurų.
Ekspertai: gimstamumui skatinti vien pinigų neužtenka
Vis dėlto ekspertai ragina nepervertinti vien finansinių paskatų poveikio. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad tokia priemonė valstybei nebūtų labai brangi, jei ji veiktų, tačiau pabrėžia, kad vien pinigai gimstamumo problemos neišspręs. Demografas Daumantas Stumbrys taip pat pažymi, kad finansinė parama yra svarbi, bet jos poveikis išlieka ribotas, o Lietuvoje jau egzistuoja įvairios paramos formos šeimoms.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina, kad prezidento siūlymas jau yra vertinamas kartu su kitomis šeimos politikos priemonėmis. Artimiausiu metu planuojamas Vyriausybės pasitarimas, kuriame bus svarstomos tiek naujos iniciatyvos, tiek jau galiojančios išmokos.
Be to, nuo kitų metų įsigalios ir papildomas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis šeimoms – po 1044 eurus už kiekvieną vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų, o taip pat bus didinami vaiko pinigai ir kitos išmokos.
Tamašunienės planas: demografiją siūlo įrašyti į kiekvieną įstatymą
O štai teisingumo ministrė Rita Tamašunienė praėjusią savaitę pasiūlė į demografinę krizę žiūrėti plačiau – ne tik per finansines paskatas, bet ir per visos valstybės politikos prizmę. Jos teigimu, kiekvienas naujas įstatymas turėtų būti vertinamas ir pagal jo poveikį gimstamumui.
Tarp svarstomų priemonių – didesnės lengvatos jaunoms šeimoms, „skolų atostogos“ bei stipresnė pažeidžiamų asmenų apsauga. Taip pat akcentuojama mediacijos ir konfliktų prevencijos svarba, siekiant kurti stabilesnę aplinką šeimoms. Paraleliai Seime registruoti siūlymai stiprinti šeimos vaidmenį švietime ir kultūroje, labiau orientuojant ugdymą į šeimos, motinystės ir tėvystės vertybes.
Vis dėlto dalis politikų tokią kryptį vertina kritiškai. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad gimstamumo nepadidins nei draudimai, nei bandymai reguliuoti žmonių pasirinkimus. Anot jos, realų poveikį gali turėti tik platesni sprendimai – finansinis stabilumas, švietimas ir galimybių kūrimas.
Tuo metu Vyriausybė jau imasi ir konkrečių žingsnių: nuo birželio 1 dienos vaiko priežiūros išmoka, siekianti 444 eurus per mėnesį, bus mokama visiems tėvams, nepriklausomai nuo socialinio draudimo stažo, tikintis taip sumažinti finansinį spaudimą ir paskatinti šeimas lengviau apsispręsti dėl vaikų.
Siūlė šeimoms taikyti nulinį GPM
Kovo pradžioje iš Jo Ekscelencijos nuskambėjo siūlymai, kurie galėtų iš esmės pakeisti valstybės požiūrį į gimstamumo skatinimą. Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė idėją taikyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą šeimoms, susilaukusioms antro ar trečio vaiko.
Lengvata būtų taikoma pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio ir galiotų penkerius metus, o gimus dar vienam vaikui – laikotarpis būtų atnaujinamas. Finansinė nauda tėvus pasiektų 2030–2040 metais, taip paskirstant valstybės išlaidas ilgesniam laikotarpiui ir sumažinant momentinį poveikį biudžetui.
Kartu prezidentas pasiūlė ir platesnį pokyčių paketą, apimantį darbo rinką bei viešąsias paslaugas. Numatyta keisti pelno mokesčio tvarką, kad darbdaviams būtų finansiškai naudingiau įdarbinti tėvus, auginančius du ar daugiau vaikų, leidžiant jų atlyginimų sąnaudas atskaityti didesniu koeficientu.
Taip pat planuojami pokyčiai sveikatos sistemoje – siekiama užtikrinti geresnį medicinos paslaugų prieinamumą regionuose, kad šeimos galėtų auginti vaikus ne tik didmiesčiuose. Prezidento teigimu, tik derinant finansines paskatas su realiais gyvenimo kokybės sprendimais galima pasiekti ilgalaikį poveikį gimstamumui.
