NATO pasirengusi stiprinti Lietuvos gynybą, jei grėsmė didėtų
Didėjant perspėjimams apie galimas Rusijos provokacijas Europoje, NATO yra pasirengusi sustiprinti savo karinį buvimą Lietuvoje, jei saugumo situacija regione smarkiai pablogėtų. Prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Deivido Matulionio teigimu, Aljansas atidžiai vertina žvalgybos informaciją ir prireikus galėtų dislokuoti papildomas pajėgas bei oro gynybos sistemas.
„Mes esame įspėję ir Aljansas labai rimtai žiūri į tai. Jeigu iš tikrųjų visi indikatoriai rodytų, kad situacija yra kritinė, tai aš neabejoju, kad būtų skiriamos ir papildomos pajėgos, ir oro gynybos pajėgumai“, – antradienį Žinių radijui sakė D. Matulionis[1].
Pasak jo, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia ne atviros karinės invazijos grėsmė, o galimos hibridinės atakos. Tarp jų – sabotažo veiksmai, dezinformacijos kampanijos ar vadinamosios „klaidingos vėliavos“ operacijos, kuriomis būtų siekiama destabilizuoti padėtį ir kelti įtampą regione.
Vis dėlto prezidento patarėjas pabrėžė, kad žvalgybos duomenys nerodo jokio Rusijos pajėgų telkimo prie Lietuvos sienų, todėl tiesioginio karinio puolimo scenarijus šiuo metu vertinamas kaip itin mažai tikėtinas. Anot jo, Lietuvos tarnybos ir toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą bei rengiasi galimoms provokacijoms.
Prezidentūra ragina ES nemažinti spaudimo Rusijai
Komentuodamas Europos Sąjungos politiką Rusijos atžvilgiu, D. Matulionis teigė pastebintis silpnėjantį kai kurių Bendrijos valstybių ryžtą priimti naujas sankcijas Maskvai.
„Kažkaip po truputį mažėja entuziazmas dėl sankcijų Rusijai, bet tai yra klaida dėl to, kad būtent dabar reikia ir išlaikyti, ir stiprinti sankcijas, nes iš tiesų matosi, kad yra tam tikro trupėjimo pačioje Rusijos pozicijoje“, – antradienį Žinių radijui sakė D. Matulionis.
Jo vertinimu, būtent nuoseklus ekonominis spaudimas gali paskatinti Rusiją rimčiau svarstyti derybas dėl teisingos taikos Ukrainoje, todėl naujų ribojimų atsisakymas būtų klaida. Nors derybos dėl 21-ojo Europos Sąjungos sankcijų paketo stringa, prezidento patarėjas tikisi, kad valstybėms narėms pavyks rasti kompromisą, nepaisant skirtingų nacionalinių interesų.
Prezidentūra: Lietuvos pozicija Taivano atžvilgiu nesikeičia
Nors naujosios Vyriausybės programoje nebeliko aiškios nuostatos dėl ekonominių ryšių su Taivanu plėtojimo, Prezidentūra tikina, kad Lietuvos politika šiuo klausimu nesikeičia. Pasak D. Matulionio, Užsienio reikalų ministerija toliau rengia ekonominio bendradarbiavimo veiksmų planą, o praktinių ryšių stiprinimas su Taivanu išlieka vienu iš prioritetų.
Kartu Lietuva siekia normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija, tačiau, anot prezidento patarėjo, šios kryptys viena kitai neprieštarauja. Jis pabrėžė, kad Prezidentūros ir Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu sutampa, todėl Vyriausybės programoje pasikeitusios formuluotės nereiškia Lietuvos užsienio politikos kurso pokyčio.
K. Budrys ragina ES griežtinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui
Tuo tarpu artėjant Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina Bendriją neslopinti spaudimo Rusijai ir kuo greičiau susitarti dėl 21-ojo sankcijų paketo.
Lietuvos pozicija – į naująjį ribojimų paketą įtraukti didžiausias Rusijos energetikos bendroves, tarp jų „Rosatom“, „Lukoil“ ir kitas strategiškai svarbias įmones. Pasak ministro, būtent energetikos sektorius išlieka vienu pagrindinių Kremliaus pajamų šaltinių, todėl papildomos sankcijos padėtų dar labiau apriboti Rusijos galimybes finansuoti karą Ukrainoje.
K. Budrys taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę užkirsti kelią sankcijų apėjimui. Nors Europos Sąjunga jau nebeimportuoja rusiškų suskystintų naftos dujų, dalis Europos bendrovių vis dar prisideda prie jų eksporto į trečiąsias šalis. Ministro teigimu, šią spragą būtina uždaryti, nes tokia prekyba ir toliau generuoja pajamas Rusijai.
Jis pripažino, kad derybos dėl kiekvieno naujo sankcijų paketo tampa vis sudėtingesnės, nes dalis ES valstybių pirmenybę teikia savo ekonominiams interesams. Vis dėlto, anot K. Budrio, Bendrija turi išlaikyti vieningą poziciją ir toliau didinti spaudimą Maskvai, siekdama sumažinti jos finansines galimybes tęsti agresiją prieš Ukrainą.
