Benkunskas ragina nebedelsti: migracijos reforma jau pasiekė Seimą
Seimui po pateikimo pritarus prezidento Gitano Nausėdos siūlomoms migracijos politikos pataisoms, Vilniaus meras Valdas Benkunskas paragino parlamentarus kuo greičiau priimti galutinį sprendimą. Pasak jo, siūlomi pokyčiai ne tik padėtų efektyviau reguliuoti darbo migraciją, bet ir sustiprintų užsieniečių integraciją.
„Žengtas svarbus teisinis žingsnis į reikiamą pusę. Labai linkiu Seimui kuo greičiau galutinai priimti šią migracijos reformą. Tikiu, jog atsiradus pareigai išmokti lietuvių kalbą, natūraliai stiprės visa kalbos mokymosi ekosistema – didės tiek paklausa, tiek pasiūla. O kalba, visomis prasmėmis, yra pirmasis raktas į sėkmingą kultūrinį ir socialinį tarpusavio sugyvenimą“, – savivaldybės pranešime cituojamas V. Benkunskas[1].
Prezidento inicijuotos pataisos numato naują terminuotų darbo leidimų modelį, pagal kurį užsieniečiai Lietuvoje galėtų dirbti ne ilgiau kaip dvejus metus, o pasibaigus šiam laikotarpiui privalėtų bent šešiems mėnesiams išvykti iš šalies. Ši sistema papildytų dabar galiojančią ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau bendras metinis imigracijos limitas nebūtų didinamas.
Nauja tvarka – trumpalaikiams darbuotojams, išimtys liktų specialistams
Įstatymo projektą pateikimo stadijoje palaikė 58 Seimo nariai, keturi susilaikė, o vienas balsavo prieš. Prezidentūros teigimu, naujasis modelis būtų skirtas daugiausia tiems užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti ribotą laiką, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojams, statybininkams ar kitų profesijų darbuotojams, neketinantiems šalyje įsikurti ilgesniam laikui.
Kartu siūloma paspartinti leidimų išdavimo procedūras – prašymai būtų išnagrinėjami per 28 dienas, kad darbdaviai galėtų greičiau užpildyti laisvas darbo vietas. Tuo metu aukštos kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių šie apribojimai nebūtų taikomi.
Migracijos politikos griežtinimą V. Benkunskas remia jau ne pirmą mėnesį. Gegužę Vilniaus Katedros aikštėje jis rinko gyventojų parašus už iniciatyvą, pagal kurią laikiną leidimą gyventi Lietuvoje galėtų pratęsti tik tie užsieniečiai, kurie yra pasiekę bent A2 lygio lietuvių kalbos žinias.
Nausėda siūlo griežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką
Antradienį Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda Seimui pateikė migracijos politikos pakeitimų paketą, kuriuo siūloma iš esmės pertvarkyti trumpalaikio užsieniečių įdarbinimo sistemą. Prezidento iniciatyva numato naują terminuotų darbo leidimų modelį, pagal kurį trečiųjų šalių piliečiai Lietuvoje galėtų dirbti ne ilgiau kaip dvejus metus, o pasibaigus šiam laikotarpiui privalėtų bent šešiems mėnesiams išvykti iš šalies.
Šis modelis papildytų dabar galiojančią ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau, Prezidentūros teigimu, bendras metinis imigracijos limitas dėl to nebūtų didinamas. Taip pat siūloma sutrumpinti leidimų išdavimo terminą iki 28 dienų, kad darbdaviai greičiau galėtų įdarbinti trūkstamus darbuotojus, kai jų nepavyksta rasti Lietuvoje. Aukštos kvalifikacijos specialistams iš trečiųjų šalių šie ribojimai nebūtų taikomi.
Pakeitimų pakete numatyti ir papildomi reikalavimai užsieniečiams bei griežtesnės saugumo priemonės. Prezidentas siūlo įvesti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą – trečią kartą per dešimt metų dėl leidimo gyventi Lietuvoje besikreipiantys užsieniečiai turėtų išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Be to, būtų ilginami minimalūs nacionalinio saugumo patikrų terminai, kad atsakingos institucijos galėtų išsamiau įvertinti į šalį atvykstančius asmenis.
Prezidentūros teigimu, šios priemonės sustiprintų migracijos kontrolę ir skatintų sėkmingesnę atvykusiųjų integraciją. Iniciatyvai pritaria Valstybės saugumo departamentas, o paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžia, kad šie siūlymai galėtų tapti pagrindu platesnei Lietuvos migracijos politikos reformai.
