Negalėjo aplankyti žmonos
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pastarosiomis dienomis išgyvena sunkų laikotarpį. Praėjusią savaitę jo žmonai Almai Adamkienei įtariamai susirgus COVID-19 ir patekus į reanimaciją, prezidentas iki vakar dienos vakaro ne tik negalėjo aplankyti žmonos, bet ir neturėjo jokios informacijos apie jos sveikatos būklę. Visada santūrus ir optimistiškas V. Adamkus šįkart neatlaikė: „Jokio atsakymo neturiu – ji išvežta, paimta iš manęs, reanimacijoje. Manęs neprileidžia, nieko nesako. Nežinau, kokios ji būklės. Esu desperacijoje“[1].
„Ponios Almos Adamkienės būklė išlieka sunki, tačiau medikai pastebi nežymius gerėjimo požymius“, – trečiadienio rytą teigė prezidento V. Adamkaus referentė Božena Bagonaitienė.
Praėjusios savaitės ketvirtadienio vakarą buvo pranešta, kad dėl įtariamos COVID-19 infekcijos A. Adamkienė atsidūrė ligoninėje.
V. Adamkus savo būsenos nesureikšmina – svarbiausia ponia Alma
Praeitos savaitės trečiadienį žiniasklaida rašė, kad koronavirusu užsikrėtė buvęs šalies vadovas V. Adamkus. Žinią apie tai „Eltai“ patvirtino prezidento atstovė B. Bagdonaitienė. Pasak jos, V. Adamkui pasireiškė peršalimo simptomai, todėl buvo atliktas koronaviruso testas[2].
Prezidentas gydosi namuose. Pats V. Adamkus savo būsenos nesureikšmina – sako, svarbiausia ponia Alma[3].
Prieš kiek daugiau nei metus septyniasdešimtąsias Palaimintąsias arba Dėkingumo vestuvių metines atšventę sutuoktiniai visuomet spinduliavo ypatingą meilę, pagarbą bei dėmesį vienas kitam. Kiek anksčiau prezidentas V. Adamkus kalbėdamas apie žmoną Almą sakė:
„Manau, esu laimingas žmogus, kad gavau Dievo duotą didžiausią gyvenimo dovaną – Almą.
Visas mūsų gyvenimas buvo sutarime, vienas kito supratime ir parėmime.
Norėčiau, kad mūsų gyvenimas liktų ne tik tarp mūsų dviejų, bet galbūt pasitarnautų ir plačiau, apimdamas daugiau žmonių kaip pavyzdį, kaip galima išgyventi laimingai ir nuo pat pirmos dienos gerbti ir mylėti vienas kitą“[4].
Iš žmonių atimama galimybė lankyti ir atsisveikinti su artimaisiais
Sveikatos teisės institutas (STI) pastebėjo, jog tai, ką šiomis dienomis išgyvena prezidentas V. Adamkus, patiria daugybė Lietuvos žmonių – atimtą galimybę ligoninėse lankyti ir net atsisveikinti su pačiais artimiausiais žmonėmis.
STI ne kartą kreipėsi į SAM, kad ši ydinga praktika būtų panaikinta.
„Nurodėme, kuo tai kenksminga, pateikėme pagrindžiančius mokslinius duomenis. Tačiau sistema veikia kaip jai patogiau, nepaisant žmonėms sukeliamo skausmo, psichinės ir fizinės žalos, – pažymi STI.
Nėra duomenų, kad lankymo ribojimai reikšmingai mažintų viruso plitimą. Tačiau mokslo žurnalų duomenų bazėje „Science Direct“ dar 2021 m. rugsėjį buvo publikuotas straipsnis, kuriame aptariama pacientų lankymo draudimo žala pacientams ir jų artimiesiems COVID-19 pandemijos kontekste.“
Anot STI, minėtame straipsnyje išskiriama žala fizinei sveikatai: suprastėjusi mityba, sumažėjęs aktyvumas, padidėjęs fizinis skausmas ir simptomai. Taip pat žala psichinei sveikatai: vienatvė, depresijos simptomai, susijaudinimas, agresija, susilpnėję kognityviniai gebėjimai ir bendras nepasitenkinimas.
Pažymima ir žala pacientų artimiesiems: išaugęs nerimas, netikrumas ir padidėjęs informacijos iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų poreikis.
„Straipsnio išvadoje rašoma, kad visi turėtų žinoti, kad lankymosi apribojimai gali turėti ilgesnį neigiamą poveikį pacientams, šeimoms ir sveikatos priežiūros paslaugoms negu pati pandemija. Kadangi įrodymų apie lankymosi apribojimų poveikį yra mažai, labai reikalingi tolesni tyrimai“, – pabrėžė STI[5].
Būtina kuo skubiau atstatyti pacientų lankymą
STI direktorius dr. Rimas Jankūnas dar vasarį pažymėjo, jog „pacientų lankymo apribojimų įtakos pacientų fiziologinei ir psichologinei būklei klausimas nėra naujas, jis nagrinėtas dar iki COVID-19 pandemijos“.
„Pavyzdžiui, dar 2009 m. publikuota apžvalga, apimanti 15 mokslinių tyrimų. Nustatyta, kad lanksti ir „atvira“ pacientų lankymo politika padidino pacientų ir lankytojų pasitenkinimą, o brolių ir seserų lankymas buvo naudingas tiek pacientui, tiek šeimai, – atkreipė dėmesį R. Jankūnas. – Pastebėta, kad slaugos personalas turi išankstinius įsitikinimus ir neigiamą požiūrį į pacientų lankymą, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracijos turi keisti personalo įsitikinimus ir požiūrį į lankymo politiką, suteikti žinių apie apribojimų poveikį, apmokyti bendrauti su šeimos nariais.“
Turbūt svarbiausia išvada, anot direktoriaus, kad nerasta ryšio tarp liberalių lankymo valandų ir padidėjusio užsikrėtimo lygio:
„Todėl nesant aiškių mokslo įrodymų dėl sąsajų tarp COVID-19 infekcijos plitimo ir pacientų lankymo bei atsižvelgiant į tai, kad lankymo ribojimas yra susijęs su realia žala fizinei ir psichinei pacientų sveikatai, būtina kuo skubiau atstatyti pacientų lankymą sveikatos priežiūros įstaigose.
Taip pat būtina iš esmės peržiūrėti pacientų lankymo politiką ne tik COVID-19 pandemijos kontekste, bet ir jai pasibaigus“[6].
