<h2>Tapome lyderiais kelyje dėl energetinės nepriklausomybės</h2>
<p>Kaip ir kiekvienais metais, jau trečiąjį kartą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pristatė metinį pranešimą, kuriame lietuvius gyrė ne tik už parodytą neįtikėtiną vienybę prasidėjus karui Ukrainoje, bet ir tuo pačiu paminėjo, kad strateginis tikslas šiuo metu yra Lietuvai kartu su kitomis ES ir NATO šalimis pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Visgi prezidentas nevengė kritikuoti ir valdančiųjų COVID-19 bei milžiniškos infliacijos valdymo politikos, o galiausiai neslėpė ir apmaudo, kad parlamentui tenka dirbti net skirtingose salėse, mat ne iš tos barikadų pusės nugulę pasiūlymai pasensta ir pražilsta.</p>
<p>Ketvirtadienį savo metiniame pranešime šalies prezidentas pagyrė tautą ne tik už vienybę prasidėjus karui Ukrainai ir pabrėžė poreikį stiprinti šalies gynybą, bet ir paminėjo poreikį kiekvienai savivaldybei atliepti bent jau minimalų slėptuvių poreikį, kur, esant reikalui, nuo karo baisumų galėtų pasislėpti gyventojai. Be viso to, prezidentas pasidžiaugė, kad Lietuva dar ir lyderiauja kelyje energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos link.</p>
<blockquote>
<p>Šioje srityje Lietuva jau dabar – akivaizdi lyderė. Tuo visi galime didžiuotis. Prieš kelis dešimtmečius supratę, kad Rusija išnaudoja energetiką šantažui ir manipuliavimui, sutelkėme politinę valią ir įgyvendinome būtinus pokyčius. Naujausi įvykiai parodė, kad buvome visiškai teisūs“, – teigė prezidentas[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/prezidentura-emilija-barcyte-2-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reikalavimas „netrukdyti dirbti“ virto neveiksnumu</h2>
<p>Be visų šių geopolitinių niuansų G. Nausėda pažėrė kritikos ir jau kelis metus bujojusio COVID-19 valdymui.</p>
<p>Anot šalies vadovo, derėtų nepamiršti, kad virusas yra tarp mūsų ir jis niekur nedingo, tačiau pats laikas naujoms galimoms susirgimų bangoms ruoštis atsakingai ir nekartoti padarytų klaidų kaip antai nenoras įsiklausyti į tai, ką kalba ekspertai. </p>
<blockquote>
<p>Prezidentas atkreipė dėmesį, kad reikalavimai „netrukdyti dirbti“ tapo priedanga neveiklumui, o visuomenės skiepijimas ir informavimas apie skiepus vyko taip prastai, kad su žmonių bendruomene buvo elgiamasi it su „vakcinuojama kaimene“.</p>
</blockquote>
<p>Anot jo, galiausiai tokiais mechanizmais buvo pasiektas priešingas efektas – skiepijimo rodikliai ėmė atsilikti nuo ES vidurkio, o pasitikėjimas politikais smuko drastiškai. Kita vertus, įtempta situacija sveikatos apsaugos sistemoje esą išliko iki šiol.</p>
<blockquote>
<p>„Nors atsirado teigiamų pokyčių – apsispręsta dėl greitosios medicinos pagalbos pertvarkos, įvestos gydymo įstaigų vadovų kadencijos, pajudėjo sveikatos tinklo pertvarkos projektai, – žmonės nejaučia pagerėjimo. Veikiau atvirkščiai“, – kalbėjo šalies vadovas[5].</p>
</blockquote>
<p>Ir, nors vis labiau skalambijama apie sveikatos priežiūros institucijų reformą, panašu, kad sveikatos paslaugų prieinamumas yra labai prastas – eilėse pas medikus žmonės laukia ir po 4, ir po 8 mėnesius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/skiepobusas-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Infliacijos švelninimo priemones gali tekti svarstyti dar kartą</h2>
<p>Prezidentas pabrėžė, kad šalį kausto ir prasidėjusi milžiniška infliacija, kai greta koja kojon nebegali žengti kylančios pensijos ir atlyginimai su stipriai augančiomis ne tik maisto, bet ir energetikos kainomis. O labiausiai, pasak prezidento, dėl šios situacijos šalyje nukenčia gaunantys mažiausias pajamas – senjorai, žmonės su negalia, skurdžiau gyvenančios šeimos[5].</p>
<p>Vis dėlto G. Nausėda pasidžiaugė, kad net ir sugaišus daug laiko, tačiau sprendimai švelninti infliacijos padarinius visgi buvo priimti – antrąkart per metus dirbantiems asmenims buvo pakeltas NPD, numatyta papildoma pagalba senjorams ir žmonėms su negalia. Taip pat buvo padidinta ir socialinė parama, išplėstas kompensacijų už šildymą prieinamumas bei pusmečiui paskirtos kompensacijos už elektrą ir dujas.</p>
<p>Tačiau nepaisant teigiamų postūmių, būtiniausių produktų brangimas šalyje tik spartėja, todėl infliacijos poveikį gali tekti švelninti ir dar kartą net nepasibaigus šiems metams.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Svarbu užtikrinti, kad tokia intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems, elektros ir dujų vartotojams“, – kalbėjo prezidentas[5].</p>
</blockquote>
<p>Šalies vadovas pasidžiaugė, kad pagaliau buvo galutinai įvestas pensijų indeksavimo modelis, kurio jis siekė nuo pat 2019-ųjų. Tai, anot šalies vadovo, leis kasmet papildomai didinti pensijas, kol jos pasieks bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/infliacija-10.jpg" alt="" /></p>
<h2>Mokesčių sistemoje užkoduota neteisybė</h2>
<p>O štai Vyriausybės programoje numatytai ambicingai mokesčių reformai, panašu, valdantieji jau pritrūks laiko. Pasak šalies vadovo, girdimi tik pažadai, o visi tik pritariamai linksi galvomis dėl užkoduotos neteisybės dabartinėje Lietuvos mokesčių sistemoje, bet niekas nesiima veiksmų. Ši reforma taip pat turėjusi paskatinti ir investicijas Lietuvoje, kurios šiai dienai yra žūtbūt reikalingos, tačiau mindžikavimas vietoje jau „pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui“.</p>
<p>Taip pat šalyje nemažinama ir atskirtis tarp miestų ir regionų, priešingai – ji dar labiau gilinama. Regionuose sunyko, o priemiesčiuose išvis neatsirado kokybiškas viešasis transportas, o chaotiškai augo tik privačių transporto priemonių skaičius, o dėl to didėjo ir spūstys bei oro tarša.</p>
<p>Tokia situacija nedovanotina, kai šalyje jau pradėta sveikatos įstaigų ir mokyklos tinklų pertvarka jau dabar kuria būtinybę regionuose stiprinti viešąjį transportą ir kurti naujas pavėžėjimo paslaugų platformas.</p>
<p>Kritikos šalies vadovas negailėjo ir sprendimui atidaryti taivaniečių atstovybę Lietuvoje. Anot jo, planuojant šį sprendimą buvo remtasi prielaida, jog Kinijos atsakas neapsiribos tik eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui ir Lietuvoje.</p>
<blockquote>
<p>„Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai“, – sukritikavo valdančiuosius G. Nausėda.</p>
</blockquote>
<h2>Pasigenda dėmesio sportui ir kultūrai</h2>
<p>Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje nebėra patikimai funkcionuojančios aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemos, o Lietuvos vardą garsinantys sportininkai paliekami tiesiog likimo valiai. O štai sugriovus ilgus metus Lietuvoje egzistavusią sporto valdymo sistemą, nebuvo pasiūlyta nieko efektyvesnio. Tas pats taikytina ir kultūrai – mažieji ja nesusidomi, o duris atveria tik kai jau įžengia į suaugusiųjų pasaulį. </p>
<blockquote>
<p>„Kol stokojame savo praeities šaknų suvokimo, o į atskiras istorines asmenybes žvelgiame per sovietinės istoriografijos prizmę, nėra ko stebėtis, kad pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Antano Smetonos paminklui taip ir neatsiranda vietos Vilniuje“, – atkreipė dėmesį šalies vadovas[5].</p>
</blockquote>
<p>Galiausiai valstybės vadovas pažėrė kritikos ir Seimo darbui, kai nė neprasidėjusios diskusijos yra „nutraukiamos sausu „ne“, o ne toje barikadų pusėje nugulę pasiūlymai pražilsta belaukdami savo eilės. O galiausiai parlamento nuomonės taip išsiskyrė, kad net „pradedame posėdžiauti skirtingose Seimo salėse“.</p>
