L. Kasčiūnas krašto apsaugos ministru oficialiai gali tapti jau šią savaitę
Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su premjerės pateiktu kandidatu į krašto apsaugos ministrus Laurynu Kasčiūnu.
Dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas turėtų pakeisti besitraukiantį ministrą Arvydą Anušauską.
Dar praėjusio penktadienio pavakarę socialiniuose tinkluose pasirodė žinia apie netikėtą A. Anušausko atsistatydinimą. Netrukus Vyriausybės spaudos tarnyba patvirtino, kad premjerė Ingrida Šimonytė gavo ministro prašymą trauktis.
Pats A. Anušauskas šeštadienį buvo susitikęs su prezidentu, o šio pokalbio metu pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o jis pats esą užimtų komiteto pirmininko vietą Seime.
A. Anušauskas po susitikimo su šalies vadovu užsiminė ir apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus susijusius su krašto gynyba, tačiau pati ministrė pirmininkė sakė, jog ministro atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šalies vadovas priims sprendimą dėl kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno sulaukęs atsakingų tarnybų vertinimo, o šiuos formalumus viliamasi sutvarkyti dar šią savaitę.
Pats prezidentas dar susitikimo su L. Kasčiūnu išvakarėse sakė, jog tikisi iš kandidato išgirsti, kokius konkrečius darbus jis ketina atlikti per likusius kelis šios Vyriausybės kadencijos mėnesius, bet kaip kandidatą L. Kasčiūną šalies vadovas įvertino palankiai.
O kaip jį vertina visuomenė? Nors L. Kasčiūnas yra dar jaunas politikas, jo karjeroje jau buvo įspūdingų pasiekimų ir karjeros šuolių, tačiau lygiai taip pat – ir labai įtartinų veiklų, sąsajų su prieštaringais veikėjais ir net korupcine, liūdnai visoje Lietuvoje pagarsėjusia „MG Baltic“ byla.
L. Kasčiūnas – itin spalvinga asmenybė: karjeros pradžioje dalyvavo neonacių veikloje
L. Kasčiūnas gimė 1982 m. Vilniuje. Studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur įgijo bakalauro, magistro ir doktorantūros laipsnius. Vilniaus universitete jis dėstytojavo, o vėliau tapo tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėju užsienio politikos klausimais[1].
Apie nacionalizmą ir kraštutinę to atmainą, L. Kasčiūnas, regis, galvoja nuo pat jaunystės. Juk nuo 2000 m. jis priklausė Lietuvos nacionaldemokratų partijai. L. Kasčiūnas iš pradžių vadovavo šios partijos jaunimo organizacijai, tačiau greitai tapo partijos vadovo, Mindaugo Murzos pavaduotoju[2].
Neonacių partijai tuo metu sekėsi gerai. 2003 m. rinkimuose ji iškovojo keletą vietų Šiaulių miesto taryboje[3]. Partija formaliai deklaravo esanti „dešinioji“, skeptiška Europos Sąjungos (ES) ir NATO atžvilgiu, pasisakanti prieš „pasaulinį žydų sąmokslą“.
Kaip ir galima numanyti, šio judėjimo veikla neapsiėjo be kontraversijų. 2006 m. partijos pirmininkas M. Murza bei keli jo bendražygiai buvo sučiupti ir vėliau nuteisti už antisemitinį išpuolį, kai buvo nuversta Šiaulių žydų bendruomenės įrengta menoros vitrina[4].
2002 m. Panevėžyje vykusiame mitinge, į kurį susirinko partijos nariai ir šalininkai, buvo skanduojami prieš žydus nukreipti šūkiai. Turtinių skirtumų mažinimą partiją siūlė spręsti ne per mokesčių politiką, bet ragindama skurdesnius Lietuvos visuomenės sluoksnius tapti aktyvesniais.
2003 m. L. Kasčiūnas kartu su M. Murza aktyviai kovojo prieš Lietuvos stojimą į ES, o L. Kasčiūnas jau vėliau su Pranciškumi Šliužu telkė jėgas „neatiduoti nei pėdos lietuviškos žemės užsieniečiams”, mat jie tuoj tuoj užgrobs visą Lietuvą[5].
Pats M. Murza buvo laikomas itin prieštaringa asmenybe. 2005 m. jis Šiaulių civilinės metrikacijos skyriui padavė prašymą pakeisti jo pavardę į Gervaldo. Prašymas buvo atmestas, nes jam buvo iškelta baudžiamoji byla už antisemitinį išpuolį. Netrukus tarptautinį žodį „politika“ jis siūlė pakeisti naujadaru „valdymas“. Jo teigimu, taip jo naujoji pavardė esą atitiktų jo partijos ideologiją.
Vis dėlto, 2006 m. M. Murza atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų ir išstojo iš partijos, pareiškęs, kad nacionaldemokratai tapo „eiline partijėle“, o jos nariams trūksta kovingumo ir sąmoningumo.
Partijai skylant, naujo prieglobsčio ėmėsi ieškoti ir pats L. Kasčiūnas, kuris dabar paklaustas apie tokią veiklą teisinasi, kad į partiją įstojo „iš jaunatviško entuziazmo“.
L. Kasčiūno pavardė figūravo ir „MG Baltic“ papirkinėjimo byloje
Vis dėlto, L. Kasčiūno pažiūros bėgant metams pernelyg nekito, tik gal šį tariamą „jaunatvišką entuziazmą“ jis išmoko valdyti sau parankesne kryptimi. Supratęs, kad su neonaciais kalnų politikoje jis nenuvers, nuo 2011 m. tapo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariu.
Dar prieš tai patarėju jį paskyrė konservatorių partijos narė, ilgą laiką Seimo pirmininkės pareigas ėjusi I. Degutienė. Į šį postą L. Kasčiūnas pateko 2009 m. Būtent tada jis įsisuko į korupcijos skandalą, kai galimai gavęs pinigų iš koncerno „MG Baltic“ buvo paprašytas paklausti savo tuometinės vadovės apie verslo bendruomenę liečiančio įstatymo perspektyvas[6].
Visa tai į viešumą iškilo 2018 m. Tuomet TS-LKD partijos Priežiūros komitetas metams suspendavo politiko narystę partijoje.
O „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2011 m., pakeitus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms. Iki tol, koncernas finansiškai aktyviai rėmė politines partijas. Pavyzdžiui, 2006–2011 m. laikotarpiu rėmė TS-LKD, Liberalų sąjūdį, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) ir kitas politines jėgas daugiatūkstantinėmis sumomis.
Galiausiai paaiškėjo, kad tuometis I. Degutienės patarėjas bandė perduoti koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymą „palaikyti“ balsuojant Šarūno Gustainio pateiktą Vartojimo kredito įstatymo pataisą. Pasak I. Degutienės, ji to aiškiai atsisakė ir L. Kasčiūnui atsakė neigiamai.
„Jis pas mane dažnai ateidavo įvairiais klausimais, kurie Seime buvo svarstomi. […] pasakė, ar aš negalėčiau susitikti su ponu R. Kurlianskiu, kad jis yra domėjęsis šiuo įstatymu, ar aš negalėčiau pristatyti frakcijos pozicijos R. Kurlianskiui“, – teisme liudijo I. Degutienė.
L. Kasčiūnas teisme teigė, kad su R. Kurlianskiu jis susipažino 2015 m. balandį, nuo to laiko jie buvo susitikę apie 6–7 kartus. Susitikimų metu pokalbiai esą sukosi apie politines strategijas ir apie ateinančius rinkimus.
L. Kasčiūno teigimu, jis su R. Kurlianskiu buvo susitikę 2015 m. lapkričio bei 2016 m. vasario mėnesiais, o būtent šio susitikimo metu buvęs „MG Grupė“ viceprezidentas užsiminė, kad turi galimybių paremti TS-LKD, bet tolimesnių pokalbių ir diskusijų šia tema esą nebuvo.
L. Kasčiūno politinė ideologija nuo neonacių dienų pakito nedaug
Pastaraisiais metais L. Kasčiūnas yra vienas matomiausių jaunesnės kartos konservatorių, tačiau jo pasisakymai, retorika ir politika rodo, kad prisijaukinus konservatoriškas vertybes, politikas vis dar mena ir jaunystės laikus, kai aktyviai veikė su Lietuvos nacionaldemokratų partija.
To pavyzdys gali būti politiko kalba ir elgesys su Lietuvą prieš keletą metų užplūdusiais prieglobsčio prašančiais migrantais. Tuomet L. Kasčiūnas aktyviai rėmė „atgręžimo“ politiką, kai Lietuvos pasienio pareigūnai kartais ignoravo tarptautinių teismų nurodymus, nesilaikė būtinų žmogaus teisių apsaugos normų.
L. Kasčiūnas problemų nematė. Jis net teigė, kad į Lietuvą atvyksta nereguliarūs migrantai, o jų „vaikų vertė jokiu būdu nėra kokia nors didelė. Ir jie jais prisidengia, jie jais manipuliuoja ir dažnai šitoje vietoj pataiko ant mūsų tokių jautrumų“[7]. Tokie politiko pasisakymai buvo apskųsti, tačiau jis pats savo žodžių neatsiėmė. Įdomu tai, kad kalbant jau apie karo pabėgėlius ukrainiečius L. Kasčiūnas laikėsi jau visai kitos nuomonės. Šie asmenys į Lietuvą priimti visiškai laisvai, pernelyg nesigilinant dėl jų sąsajų su mums pavojingomis šalimis ar kitų aspektų, nematant tariamų manipuliacijų.
O neraminti gali ir tai, kad L. Kasčiūnui, regis, ne itin rūpi ir pačios Lietuvos piliečiai. Jis aktyviai remia visuotinio šaukimo idėją, pagal kurią, iškilus grėsmei imtis ginklo ir stoti į mūšį tektų bene visiems Lietuvos gyventojams, net moterims ar senjorams.
Politikas pernai teigė, kad šią savo viziją pristatė šalies vadovui ir pastarasis jai esą pritarė. L. Kasčiūnas taip pat priminė, kad jau yra įregistravęs įstatymo pataisas, jog ginklų savininkai turėtų praeiti pilietinio pasipriešinimo kursus, kalbėjo apie pataisas, kurios numato, kad tokius kursus turėtų praeiti ir valstybės tarnautojai, kurie vėliau būtų integruoti į gynybos planus.
Politikas taip pat norėtų, kad Lietuvoje atsirastų komendantūros, visiems šalies gyventojams būtų surengtos masinės pratybos, o jaunimas po mokyklos baigimo atliktų privalomą karinę tarnybą.
Prezidentui L. Kasčiūno kandidatūra nekliūva, nematyti rizikų padeda ir prielankumas konservatoriams
Figūravimas korupcijos byloje, neonacizmas, antisemitizmas ar žmogaus teisių nepaisymas – tai, kas yra siejama su L. Kasčiūnu, regis, netrukdo jam užimti šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu vieno svarbiausių krašto apsaugos ministro kėdę. Bent jau taip mano prezidentas G. Nausėda.
Tačiau stebėtis galbūt ir nėra dėl ko. Juk šalies vadovas nėra linkęs konfrontuoti su valdančiaisiais, o tai tik skatina gandus, kad G. Nausėda pats yra pusiau konservatorius.
Ne vienerius metus kalbama, kad G. Nausėda tik per plauką netapo konservatorių kandidatu į prezidentus, o išanalizavus kandidatų į prezidentus finansinius duomenis paaiškėjo, kad praėjusių rinkimų metu G. Nausėdą ir konservatorių kandidatę I. Šimonytę rėmė net tie patys šalies verslininkai.
Tačiau tai toli gražu ne vienintelis ženklas, rodantis G. Nausėdos ir konservatorių bendrystę. Į politiką 2018 m. nusprendęs sukti G. Nausėda jau tada neoficialiai buvo laikomas TS-LKD partijos atstovu. Prieš rinkimus palankumą rodyti G. Nausėdai ėmė patys konservatoriai, bet jie galiausiai pasirinko I. Šimonytę, o G. Nausėda tapo nepriklausomu kandidatu.
Tačiau toks G. Nausėdos ir TS-LKD flirtas tada nesibaigė. Rinkiminės kampanijos metu G. Nausėdos bei I. Šimonytės retorika didelių skirtumų neturėjo, abu kandidatai daugeliu klausimų savo pozicijas dėstė panašiai ir akivaizdžiai skirtingai nuo to meto „valstiečių“ kandidato Sauliaus Skvernelio.
Tik tada, kai G. Nausėda laimėjo prezidento rinkimus, konservatoriai – Seimo, o I. Šimonytė tapo premjere, TS-LKD bei šalies vadovo santykiai kiek atvėso, bent jau viešai. Konservatoriai ėmė viešai kritikuoti prezidentą, šis taip pat neretai nepagailėjo aštresnio žodžio valdantiesiems.
Bet net ir taip viešai demonstruojamų įtampų fone G. Nausėda akivaizdžiai demonstruoja prielankumą šiai partijai. 2020 m. Kovo 11-osios dienos renginyje G. Nausėda viešai liaupsino prieštaringai vertinamą konservatorių partijos veidą Vytautą Landsbergį už esą svarbią jo lyderystę, net vadino jį Lietuvos prezidentu.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis. Taip, aš nesuklydau. Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas“, – sakė G. Nausėda.
https://www.facebook.com/77DAO/videos/414340701283760/
Be to, skandalų į kuriuos įsipainiojo I. Šimonytės ministrai fone, prezidentas G. Nausėda laikėsi neutralumo: nematė jokios problemos, jog konservatorių energetikos ministro Dainiaus Kreivio vadovaujamos įmonės turi nedeklaruotų „Ignitis“ akcijų, o Vyriausybės krizės, paskatintos liūdnai pagarsėjusio „čekiukų“ skandalo, akivaizdoje, G. Nausėda nors ir kritikavo į lėšų švaistymo skandalą įsivėlusius ministrus, galiausiai džiaugėsi, kad I. Šimonytės Vyriausybė liko darbuotis toliau.
O dabar šalies vadovas nemato problemos ir L. Kasčiūno kandidatūrai į krašto apsaugos ministrus. Prezidento nebaugina nei šio politiko praeitis ir ryšiai su daug įtarimų keliančia politine partija, nei tai, kad L. Kasčiūnas laikosi ypač aiškios pozicijos karo Ukrainoje bei paramos šiai šaliai klausimu, o tai netolimoje ateityje galėtų reikšti, kad Lietuvos kariai turės kautis už šią valstybę.
