I. Ruginienė dėl savo ateities Vyriausybėje nesibaimina
Politinių užkulisių kalboms apie galimą premjero kaitą netylant, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė tikina dėl savo posto nesijaudinanti. Viešai svarstant, ar ją Vyriausybės vadovo poste galėtų pakeisti socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius, premjerė pabrėžė nesanti prisirišusi prie pareigų.
„Jūs klausiate tokio klausimo, kuris yra reikšmingas tam, kuris jaučiasi įsikibęs į savo vietą. Nesu įsikibusi jokios pozicijos ir nebūsiu, kur likimas benuvestų“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Ruginienė[1].
Diskusijas apie galimus pokyčius valdžios viršūnėje dar labiau pakurstė M. Sinkevičiaus pareiškimas, kad jis yra pasirengęs prisiimti atsakomybę įgyvendinant pokyčius. Dėl to politinėje arenoje vis dažniau svarstoma, jog būtent jis galėtų tapti naujuoju premjeru, jei socialdemokratai nuspręstų keisti valdančiosios koalicijos sudėtį.
Pati I. Ruginienė teigia, kad jokie galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Pasak jos, pokalbiuose su partijos vadovu buvo aptariami įvairūs scenarijai, tarp jų – ir galimybė jai toliau vadovauti Vyriausybei.
Koalicijoje bręsta permainos: kas laukia Vyriausybės?
Nors valdančiojoje daugumoje vyksta intensyvios derybos, premjerė ramina, kad tai neturės įtakos kasdieniam Vyriausybės darbui. Anot jos, institucijos ir toliau vykdys suplanuotus darbus, o politiniai procesai nesustabdys sprendimų priėmimo.
Kalbėdama apie savo politinį kelią, I. Ruginienė pabrėžė, kad į valdžią atėjo ne dėl pareigų ar statuso. Jos teigimu, svarbiausias tikslas buvo įgyvendinti pokyčius socialinėje srityje ir tęsti darbus, kurių anksčiau nepavyko atlikti dirbant profesinių sąjungų judėjime.
Olekas: dėl „aušriečių“ teko koreguoti socialdemokratų kursą
Visgi, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pripažino, kad socialdemokratams dirbant koalicijoje su „Nemuno aušra“ teko atsisakyti dalies savo ideologinių nuostatų. Anot jo, kai kurie Vyriausybės sprendimai, ypač mokesčių srityje, buvo priimti atsižvelgiant į buvusių partnerių poziciją, nors ji ne visada sutapo su socialdemokratų rinkiminiais pažadais[2].
Parlamento vadovas taip pat atkreipė dėmesį į ideologinius skirtumus – nors „Nemuno aušra“ save pristatė kaip centro kairės partiją, jos retorika ir siekis bendradarbiauti su dešiniosiomis Europos politinėmis jėgomis kėlė abejonių dėl bendrų vertybių.
Pasak J. Oleko, naujos koalicijos formavimas turėtų padėti socialdemokratams geriau įgyvendinti savo programą ir rinkėjams duotus pažadus. Jis neatmetė, kad kartu su koalicijos pertvarka gali keistis ne tik ministrų portfeliai, bet ir kitos Vyriausybės pozicijos.
Socialdemokratai nusprendė nebetęsti darbo su „aušriečiais“
Savaitgalį socialdemokratai nusprendė nutraukti koalicinį susitarimą su „Nemuno aušra“ ir pradėti valdančiosios daugumos pertvarką. Partijos teigimu, šį žingsnį lėmė ne vienas konkretus incidentas, o ilgą laiką besitęsę nesutarimai, reputacinės problemos ir nuolatinė politinė įtampa, trukdžiusi sklandžiam Vyriausybės darbui.
Didžiausia kritika skriejo „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui, kurio pasisakymai ir elgesys, socialdemokratų vertinimu, apsunkino konstruktyvų bendradarbiavimą. Dabar LSDP ketina pradėti derybas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, siekdama suformuoti stabilesnę ir vertybiškai artimesnę valdančiąją daugumą.
Tuo metu demokratai signalizuoja palankiai vertinantys galimybę prisijungti prie koalicijos, nors galutinis sprendimas dar nepriimtas. Pats R. Žemaitaitis tikina, kad tokio scenarijaus tikėjosi jau kurį laiką ir mano, jog derybos dėl naujos koalicijos buvo ruošiamos iš anksto.
Politologų vertinimu, socialdemokratų sprendimas nėra netikėtas – prie jo prisidėjo nuolatiniai konfliktai, vertybiniai skirtumai ir siekis išvengti reputacinių rizikų. Ekspertai taip pat neatmeta, kad koalicijos pertvarka gali atnešti ne tik programinių, bet ir personalinių pokyčių Vyriausybėje.
